Kowno - metropolia kunasowska

LTStraipsnyje aptariamas XVIII a. II pusės kauniečių santykis su miesto praeitimi, atsiremiant į legendinio Kauno įkūrėjo – Palemono sūnaus Kuno – istoriją. 1760 m. Kauno savivaldos dokumentuose minima ne Kauno, bet Kuno metropolija, tuometinis Kauno vaitas Stefanas Glembockis pavadinamas Kuno metropolijos vaitu. Tai liudija, jog kauniečiai žinojo apie lietuvių kilmės iš romėnų teoriją. Kyla klausimas, ką konkrečiai jie žinojo apie miesto praeitį ir kas buvo šių žinių šaltinis. Nėra išlikusios medžiagos, kurie leistų tiksliai į tokį klausimą atsakyti. Yra išlikusi 1777 m. rugsėjo 23 d. Kauno savivaldos pareigūnų pasirašyta ataskaita apie miesto demografinius, finansinius rodiklius, pastatus ir kt. Dokumente yra užfiksuotos ir kaunietiškos praeities refleksijos, kauniečių santykis su praeitimi. Minima 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui, kitų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kaunui suteiktos privilegijos, apibūdinama miesto savivaldos susikūrimo istorija. Raporto turinys iš esmės sutampa su šiandien žinomais Kauno istorijos faktais. Pagrindinis XVIII a. Kauno informacijos apie miesto praeitį šaltinis buvo miesto savivaldos archyve saugomos valdovų privilegijos, taip pat Lenkijos konstitucijos. Kauno praeitis ataskaitoje apibūdinta šiek tiek vienpusiškai. Nedaug kalbama apie tai, ką sugebėjo padaryti patys miestiečiai, o miesto sėkmės garantija buvo suvokiama, kaip sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas. Miestą persekiojusios nelaimės taip pat buvo traktuojamos, kaip visos valstybės nelaimių atspindys. Dokumente nėra užuominų apie legendinę Kauno praeitį ir sąsajas su Kunu.Reikšminiai žodžiai: 1777 m; Istorinė atmintis; Kaunas; 18 amžius; Miestai; Miestiečiai; Nuolatinė Taryba; 1777; Cities; Citizen; Historical memory; Kaunas; Lithuanian XVIII c. history; The Permanent Council.