Testament Bartłomieja Wobolewicza, mieszczanina wileńskiej jurydyki biskupiej

LTVilniaus miestui skirtuose istorikų darbuose dėmesys dažniausiai skiriamas magdeburginei savivaldai. Tuo tarpu apie Vilniaus priemiesčius ir jurisdikas istoriografijoje žinoma gerokai mažiau. 1655 m. Vilnių okupavusi Maskvos kariuomenė sunaikino didelę dalį su miestu susijusių šaltinių. Todėl išlikę ankstesnio laikotarpio šaltiniai, bylojantys apie Vilniaus miesto raidą, yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje aptariamas ir publikuojamas Vilniaus vyskupo jurisdikos Vilniuje miestiečio Bartolomėjaus Vobolevičiaus testamentas, įrašytas į 1622 m. datuojamą išrašą iš Vilniaus vyskupo miestiečių vaito knygų. Dokumentas saugomas Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve, f. 1603, inv. 5, nr. 1628. Apie Bartolomėjų Vobolevičių yra žinoma, jog jis buvo iš Vilkmergės pavieto Gečionių vietovės kilęs bajoras, persikėlęs į Vilnių veikiausiai XVII a. antrajame dešimtmetyje. Pakirstas ligos Vobolevičius 1622 m. gruodžio 1 d. padiktavo testamentą, paskirdamas globėjus savo penkiamečiui sūnui Simonui. Testamentas įdomus tuo, kad jame pastebimas dviejų teisinių sistemų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) veikimas. Tokia įdomi situacija susiklostė dėl to, kad Vobolevičiaus nekilnojamasis turtas buvo skirtingoms teisinėms sistemoms pavaldžiose teritorijose – dalis magdeburginiame Vilniuje, o kita dalis – Magdeburgo teisės neturėjusiuose Gečionyse. Aptariamas testamentas taip pat įdomus tuo, kad žinoma jo patvirtinimo procedūra, jame pateikiama informacijos apie LDK egzistavusias miestietiško turto paveldėjimo ypatybes, globos institutą.Reikšminiai žodžiai: Bajoras; Bartolomiejus Vabalevičius; Gyventojai; 17 amžius; Testamentai; Testamentas; Vilnius; 17 amžius; Bartlomiej Wobolewicz; Gentry; Lithuanian XVII c. history; Population; Testament; Testaments; The beginning of 17th century; Vilnius.