Małżeństwa szlachecko-mieszczańskie w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII w.

LTNagrinėjamos santuokos tarp šlėktų ir miestiečių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII amžiuje. Iki šiol tai nebuvo ypatingo susidomėjimo objektu istoriografijoje, nors jau anksčiau atkreiptas dėmesys, kad tokios mišrios santuokos leido miestiečiams įsilieti į šlėktų eiles. Teisiškai santuokas tarp šlėktų ir miestiečių reguliavo Lietuvos III Statutas, pagal kurį miestietės, ištekėdamos už šlėktų, įgydavo bajoriškas teises, o jų vaikai taip pat jau buvo šlėktos. Šlėktiškos giminės atstovei ištekant už miestiečio, jos prarasdavo bajoriškas teises. Šiuo atveju nors teisinės sąlygos jau nebuvo palankios, tačiau tokių atvejų irgi būta, mat santuoka galėjo pagerinti turtinę padėtį, leido įgyti šlėktiškai giminei naudingus ryšius ir pažintis mieste, netgi įsilieti į miesto gyvenimą, tampant miestiečiais pagal gyvenimo būdą ir pagrindinę veiklą. Remiantis archyviniais ir publikuotais istoriniais šaltiniais iš Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos nagrinėjama daug konkrečių atvejų, sutelkiant dėmesį ne į meilės ryšius, vedusius prie santuokų sudarymo, o į teisinius ir turtinius santykius, mišrių santuokų pasekmes ir įtaką šlėktų karjerai ir pozicijai visuomenėje. Kai kurie šlėktos, sudarę mišrias santuokas, tapo įtakingesni ir turtingesni. Daroma išvada, kad šlėktų ir miestiečių santuokos XVII a. nebuvo retenybė, tačiau jų masto negalima tiksliau nustatyti. Spėjama, kad buvo daugiau santuokų tarp šlėktų vyrų ir miestiečių moterų, nei atvirkščiai. Sudarant mišrias santuokas lėmė ekonominiai interesai, o miestiečiams susigiminiavimas su šlėktomis turėjo ir prestižo reikšmę.