LTEuropos kultūroje valdovo šlovinimo idėja žinoma jau nuo antikinių laikų. Visoje ankstyvųjų naujųjų laikų Europoje karališkosios valdžios propagandos svarbią dalį sudarė įvairios apeigos. Barokinei kultūrai buvo ypač būdinga viešojo gyvenimo teatralizacija. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ir jos sostinė Vilnius nebuvo išimtis. Straipsnyje aptariami Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos triumfo žygiai Vilniuje. Remiamasi 1589 ir 1611 m. triumfo žygių aprašymais. Šie žygiai buvo viena ryškiausių viešojo gyvenimo formų Abiejų Tautų Respublikoje. Jie būdavo organizuojami šalies sostinėse – Krokuvoje, Varšuvoje ir Vilniuje. Triumfo žygiai turėjo ne tik karališkosios valdžios išaukštinimo (propagandinę), bet ir praktinę reikšmę, kadangi valdovas galėdavo tiesiogiai kontaktuoti su iškilmėse dalyvaujančiais senatoriais, bajorais ir miestiečiais. Tokiu būdu sostinėse formavosi originalios viešojo gyvenimo formos ir politinės kultūros ritualai. Vilniuje 1589 ir 1611 m. vykusių valdovo Zigmanto Vazos triumfo žygių metu buvo paruošta iškilmių scenografija ir dekoracijos. Pastarosios apėmė vizualinius ir literatūrinius elementus. 1589 m. naujai išrinktam valdovui Zigmantui Vazai Vilniaus akademijos profesoriai ir mokiniai perskaitė savo parengtus sveikinimus. Tuo tarpu Vilniaus miestiečiai iškilmėse dalyvavo tik kaip stebėtojai. 1611 m. Zigmanto Vazos triumfo žygis buvo surengtas dėl pergalės prieš Maskvos kariuomenę. Šio žygio aprašymas leidžia suvokti skirtingų konfesijų miestiečių vaidmenį Vilniuje, jų politines ir patriotines aspiracijas.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Iškilmės; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; 17 amžius; Miestiečiai; Teatras; Triumfo arkos; Arches of triumph; Baroque; Celebration; Citizenry; Lithuanian XVI-XVII c. history; The Grand Duchy of Lithuania; Theatre.