LTXVII a. Vilniuje gyveno įvairios etninės grupės, jų atstovai išpažino skirtingus tikėjimus. Ankstyvaisiais naujaisiais laikais Vilniaus miestas buvo skirtingų kultūrų kryžkelėje. Čia kirtosi romanų-germanų (iš dalies ir slavų) pasaulio, paveikto reformacijos ir katalikiškosios reformos ir ortodoksiškojo slavų pasaulio kultūrinės įtakos. Monografijoje tiriama, kaip multietninis ir multikonfesinis Vilniaus miestas funkcionavo XVII a. Siekiama išsiaiškinti, kaip Vilniaus geografija buvo susijusi su miesto etnine ir konfesine topografija, kuo šis miestas skyrėsi nuo kitų XVII a. Europos miestų, kokios įtakos kontrreformacija turėjo Vilniaus miesto religinei padėčiai, kaip buvo sprendžiami konfesiniai skirtumai viešajame ir privačiame vilniečių gyvenime. Remiamasi XVII a. šaltinių duomenimis. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, jog skirtingos etninės ir konfesinės priklausomybės Vilniaus gyventojai toleravo vieni kitus, tačiau tarpusavio santykiai anaiptol ne visuomet buvo harmoningi. Skirtingų etninių grupių ir tikėjimų vilniečių bendravimui buvo būdingas priešiškumas, kuris būdavo iš dalies ritualizuojamas ir kontroliuojamas, turėdavo savas taisykles. Kita vertus, Vilniuje, kaip ir kituose ankstyvųjų naujųjų laikų multietniniuose ir multikonfesiniuose Europos miestuose, formavosi įvairios tolerancijos praktikos. Sąlyginę ramybę Vilniuje užtikrino galimybė visų konfesijų nariams bylinėtis šio miesto teismuose. Tai buvo vienas iš svarbiausių integracijos mechanizmų. Be to, toleranciją skatino galimybė skirtingų krikščioniškų konfesijų atstovams dalyvauti Vilniaus miesto valdyme.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; 17 amžius; Vilniaus topografija; Vilniaus magistratas; Rotušė; Pirkliai; Stačiatikiai; Unitai; Katalikai; Protestantai; Žydai; Totoriai; Miesto bendruomenės; Konfesijos; Vilnius; Topography of Vilnius; 17th century; Town Hall; Town communities; Confessions; Orthodox; Uniats; Catholics; Protestants; Jews; Tartars; Merchants; Magistrate of Vilnius.