LTKataloge pristatomi 1999-2003 m. Taikomosios dailės muziejuje veikusios parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ Vilniaus katedros lobyno XIII-XX a. auksakalystės eksponatai. Informatyviausi auksakalystės vertybių rašytiniai istorijos šaltiniai yra XVI-XIX a. katedros inventoriai, vizitacijų aktai, kapitulos posėdžių protokolai, donatorių testamentai ir kiti asmeninio pobūdžio dokumentai, saugomi Lietuvos dailės muziejaus archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve ir kt. Kai kurie šio katalogo vertybių aprašai parengti remiantis menotyrininko Romualdo Budrio pastabomis, dėl dalies vertybių atributavimo konsultuotasi su lenkų meno istorikais Michailu Wozniaku ir Ryszardu Bobrowu. Pačios išsaugotos Vilniaus katedros lobyno auksakalystės vertybės su savo ikonografine puošybos programa, heraldiniais ženklais, meistrų įkalais, įvairiais įrašais taip pat yra svarbūs įvairialypės informacijos šaltiniai. Šiandieninėje kolekcijoje ypatinga menine ir istorine verte išsiskiria seniausieji gotikiniai dirbiniai, tačiau jų išlikę labai negausiai. Daugiausia išlikusių vertybių sukurtos brandaus ir vėlyvojo baroko perioduose, taip pat nemažai kūrinių priskirtini klasicizmo bei istorizmo stilistikai. Nors kai kurie kūriniai turi meistrų bei miestų įkalus, tačiau iki XVII a. pr. jų kūrėjai, meistrai dažniausiai lieka bevardžiai. Nemažai lobyno auksakalystės vertybių neturi įkaltų jokių ženklų, nes jas greičiausiai iš užsakovų medžiagų kūrė Vilniuje dirbę ir vyskupo arba kapitulos jurisdikcijoje gyvenę meistrai.Reikšminiai žodžiai: Sakralinė dailė; Katalikų Bažnyčia; Auksakalystė; Liturginiai indai; Lietuvos dailės muziejus; Sacred art; Catholic Church; Goldsmith's art; Liturgical vessels; Lithuanian Art Museum.
ENThe catalogue presents XIII-XX c. goldsmithing exhibits from Vilnius Cathedral treasury, displayed in the exhibition “Christianity in Lithuanian art” (Krikščionybė Lietuvos mene), hosted from 1999 to 2003 in the Museum of Applied Art. The most informative written historical sources on gold jewelry are XVI-XIX c. Cathedral stock listings, visitation records, transcripts of chapter meetings, wills of donators, and other documents of personal nature, held in the archive of the Lithuanian Art Museum, the Lithuanian National History Archive and so on. Some of the descriptions of jewelry in this catalogue were prepared on the basis of comments by art researcher Romualdas Budrys; consultations were held with Polish art historian Michail Wozniak and Ryszard Bobrow on attribution of part of the treasures. Preserved pieces of jewelry from Vilnius Cathedral treasury in themselves – with their iconographic decoration programme, heraldic signs, inscriptions of craftsmen, different written entries also constitute an important source of information. Among exhibits of the contemporary collection, the oldest gothic jewelry stands out for a particular artistic and historic value it possesses, yet only few pieces are preserved. The bigger part of jewelry was created in the times of mature and later Baroque, also. Although some of the pieces have craftsmen or city inscriptions, until the beginning of XVII c. craftsmen usually remained anonymous. A big part of goldsmithing exhibits from the treasury do not have any inscripted signs, because they were most probably created from customers’ materials by craftsmen working in Vilnius and under bishop’s or chapter’s jurisdiction.