Veiksniai, turintys įtakos laikinojo nedarbingumo trukmei Lietuvoje

LTStraipsnio tikslas – nustatyti laikinojo nedarbingumo trukmei įtakos turinčius veiksnius Lietuvoje pagal K. Alexandersono1 (1998) pasiūlytą metodiką nacionaliniame, visuomeniniame ir individualiame nedarbingumo organizavimo lygmenyse. Tyrimui naudoti 1991–2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Nacionaliniam nedarbingumo organizavimo lygiui priskiriama darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties sąlygų apibrėžimas, socialinio draudimo sistemos, ligos išmokų organizavimas ir sveikatos priežiūros teisinis reglamentavimas. Apžvelgus laikinojo nedarbingumo trukmės pokyčius 1991–2012 m. ir nedarbingumo kompensavimo teisinio reglamentavimo kitimus, nustatytos šių dviejų veiksnių sąsajos. Iš kitų keturių nagrinėtų veiksnių tik vidutinė metinė temperatūra turėjo patikimos įtakos nedarbingumo trukmei. Visuomeniniam lygmeniui priskiriami su darbo aplinka bei bendruomene susiję veiksniai. Nagrinėti keturi veiksniai. Patikimos sąsajos buvo nustatytos su disponuojamomis namų ūkio pajamomis ir su sveikatos priežiūros įstaigų skaičiumi. Individualiam laikinojo nedarbingumo lygmeniui priskiriamos asmens charakteristikos. Iš trijų veiksnių, nagrinėtų šiame lygmenyje, išsilavinimas ir santuokų skaičius patikimai turėjo įtakos nedarbingumo trukmei. Veiksnių, turinčių įtakos laikinajam nedarbingumui, nustatymas gali suteikti naudingos informacijos socialinės politikos formuotojams, vykdytojams bei darbdaviams, gerinant laikinojo nedarbingumo kontrolę Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individualūs veiksniai; Laikinasis nedarbingumas; Nacionaliniai veiksniai; Socialinis draudimas; Visuomeniniai veiksniai; Absence from work due to illness; Individual factors; National factors; Public factors; Social insurance.

ENThe aim of the paper is to determine factors that influence absence from work due to illness in Lithuania during 1991-2012, according to the method proposed by K. Alexanderson (1998) on national, public and individual levels. The data were taken from the State Social Insurance Fund Board and the Lithuanian Department of Statistics. On national level, absence from work due to illness was related to changes in the legal framework. Analysis of the data showed that the changes in absence from work due to illness is affected by employer obligations for sickness benefits, the state guarantees replacement and the insurance additional requirements, such as introduction of membership period. Another factor, which particularly affects absence from work, is the average annual temperature. On public level, household income and number of health care institutions had correlation with absence from work. On individual level, the significant correlation was found with education and marital status. Determination of the factors, which affect absence from work due to illness in Lithuania, presents the control system recommendations for improvements, provides useful information for control policy makers, practitioners and employers. [From the publication]

• Lietuvos politinių partijų samprata apie socialinę apsaugą / Arvydas Guogis, Dainius Bernotas, Domas Ūselis. Vilnius : Eugrimas, 2000. 160 p.
• Senatvės pensijų ir laikinojo nedarbingumo išmokų finansinio tvarumo analizė : disertacija / Algirdas Bartkus. Vilnius, 2009. 185 p.
• Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros prognozės Lietuvoje ekonominės krizės pradžioje / Edverdas Vaclovas Bartkus. Ekonomika ir vadyba. 2010, Nr. 15, p. 390-396.
• Solidarumo vaidmuo socialinėje teisinėje valstybėje / Jolanta Bieliauskaitė. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 1, p. 79-94.