Daujėnų pilkapynas
LTDaujėnų pilkapynas (Pasvalio r.) buvo Šiaurės-rytų Lietuvoje, buvusioje sėlių genčių teritorijoje. Jis tyrinėtas 1970 m. anuometinio Vilniaus pedagoginio instituto archeologinės ekspedicijos. Iš viso Daujėnų pilkapyne buvo išlikę keturi sveikesni pilkapiai ir dar vieno pilkapio likučiai. Visi pilkapiai buvo tyrinėti, juose rasti 22 senojo geležies amžiaus antrosios pusės ir vidurinio geležies amžiaus pradžios kapai. Daujėnų pilkapiai buvo supilti iš aplinkinės žemės – smėlio su didele molio priemaiša. Pilkapių sampilų pagrinde buvo rastas iki 5–10 cm storio angliukų, degėsių ir pelenų sluoksnis, liudijantis apie apeigas su ugnimi. Sampilų pakraščiuose buvo nevisai taisyklingo apskritimo formos arba ovalūs akmenų vainikai, statyti iš įvairaus dydžio akmenų. Mirusieji Daujėnų pilkapyne laidoti nedeginti. Jie guldyti aukštielninki, ištiesti. Nesilaikyta vienos mirusiųjų laidojimo krypties. Viename kape pastebėti medinio skobtinio karsto pėdsakai.Tikrinant pomirtiniu pasauliu, mirusiesiems dėtos įvairios įkapės, daugiausia priklausiusios nuo mirusiojo lyties. Daujėnuose aptikta per 40 įvairių daiktų – įkapių. Vyrų kapuose aptikta ginklų – geležinių įmovinių ietigalių, darbo įrankių – įmovinių ir siauraašmenių pentinių kirvių, įvairių peilių, žalvarinė apyrankė. Moterų kapų įkapes sudarė apgalvis iš žalvarinių įvijų, skiriamųjų plokštelių ir didelės įvijos pakaušio srityje (IV pilkapis, kapas Nr. 3), įvairios kaklo apvaros i įvijų, stiklo ir emalio karolių, pusmėnulio pavidalo kabučių, kelių tipų žalvarinės antkaklės, apyrankės, įvairių smeigtukų su grandinėlėmis likučiai, geležiniai pjautuvai, ylos. Turtingiausias įkapių buvo IV pilkapio moters kapas Nr. 3, kuriame buvo rasti 8 daiktai, jų tarpe labai reta įkapė moterų kapuose – geležinis ietigalis. Ankstyviausi Daujėnų pilkapių radiniai datuojami II a. antrąja puse, vėlyviausi – V a. ar V–VI a. Dauguma kapuose rastų daiktų yra vietinių meistrų gaminiai, tačiau Daujėnų bendruomenę pasiekė ir importiniai daiktai – stiklo ir emalio karoliai, pagaminti Romos imperijos provincijose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmenų konstrukcijos; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Daujėnų pilkapynas; Ginkluotė; Griautiniai kapai; II-VI a; Kapai; Laidosena; Papuošalai; Įkapės; Šiaurės rytų Lietuva; 2-6 cent. AD; Archaeological finds; Archaeology; Burial customs; Daujėnai Barrow Cemetery; Grave-goods; Graves; Inhumations; North eastern Lithuania; Ornaments; Shroud; Stone constructions; Tools; Weaponry.
ENDaujėnai barrows in Pasvalys District of north-east Lithuania are situated in the area of former Seloniain (Sėliai) tribes. It was investigated in 1970 by an archaeological expedition of the then Vilnius Pedagogical Institute. There are four nearly intact barrows and the remains of one in the Daujėnai area. All they were studied, and 22 graves of the second half of the Early Iron Age and the beginning of the Middle Iron Age were found. The Daujėnų barrows were formed of bulked soil, i.e. sand containing much clay, from the nearby area. The base of the bulk was found to contain a 5–10-cm thick layer of charcoal, burnt material and ashes indicating some ceremonies with fire. At the bulk margins there were irregular circle-form wreaths of nearly round or oval stones of various size. The dead were laid in the Daujėnai barrows not burnt, faces up, outstretched. There was no common direction in position of the buried dead. One grave was found with traces of gouged out wooden coffin. Believing in the next world, various cerements were put at the dead person depending on the latter’s sex. There were more than 40 cerement things found in Daujėnai. Some men graves were found with weapons, such as flared iron spearheads, as well as work tools: socketed and narrow-edged butt axes, hatchets, various knives and a brass bracelet. The cerements in women graves consisted of a headband of brass spirals, dividing plates and a large spiral in occipital region (barrow IV, grave No. 3), various necklaces of spirals, glass and enamel beads, crescent pendants, brass necklaces of several types, bracelets, remains of various pins with chainlets, iron sickles and awls. The woman’s grave No. 3 in the barrow IV was the richest in cerements with an iron spearhead as a very rare find for women graves. [...]. [From the publication]
