Lietuvos visuomenės sveikatinimo per sportą politikos įgyvendinimo aktualijos "Europos Sąjungos fizinio aktyvumo gairių" kontekste

LTStraipsnyje analizuojama Europos Komisijos inicijuoto dokumento „ES fizinio aktyvumo gairės” (2008) įgyvendinimo situacija Lietuvoje. Sveikatinamasis fizinis aktyvumas yra svarbi Europos sporto politikos sudedamoji dalis. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai sveikatos, švietimo ir sporto ekspertų vertinimu parodė, kad, realizuojant Lietuvoje visuomenės sveikatinimo per sportą politiką, susiduriama su menku tarpsektoriniu bendradarbiavimu, pasireiškiančiu tinkamos infrastruktūros, būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių stoka. Nepakanka informacijos apie Lietuvoje vykdomas visuomenės sveikatinimo per fizinę veiklą programas. Didžiausias visuomenės sveikatinimo per sportą programų vykdymo trūkumas – tai pasyvus jų vykdymas tiek dėl finansinių išteklių stokos, tiek dėl susiformavusio netinkamo valdžios institucijų požiūrio į visuomenės sveikatinimo per sportą būtinybę, galimybes ir perspektyvas.Reikšminiai žodžiai: Politika; Sporto; Sporto politika; Sveikatinamasis fizinis aktyvumas; Sveikatinimas per sportą; Health enhancing physical activity; Health enhancing physical activity, promoting health through sports, sports policy; Promoting health through sports; Sports policy.

ENBackground. Health Enhancing Physical Activity (HEPA) is an important component of European sports policy. Lithuania, a member of the WHO and the European Union, recognizes the existing problems and seeks to join the relevant initiatives. There are questions how the provisions of the Health Enhancing Physical Activity are perceived and realized, what is the level of physical activity among population, and how are the EU Physical Activity Guidelines followed and implemented. The aim of the article is to disclose the actualities of promoting health through sport and physical activity in Lithuanian society in the light of the EU Physical Activity Guidelines. Research methods and organization. Analysis of scientific literature, content analysis of documents, structured interviews. Health, education and sports industry experts working in organizations and institutions reporting to Panevėžys and Kaunas local authorities were interviewed for the study. All subjects are persons with third-level education. Half of the interviewees hold senior specialist’s position. The average age of the respondents is 42.16 years and the average work experience is 8.16 years. The survey was done in April, 2011. Results and conclusions. The results of the empirical research on public health promotion in the country based on the evaluations of health, education and sports experts showed that implementation of HEPA policy is encumbered by inadequate cross-sector collaboration, which is also hindered by underdeveloped infrastructure and scarcity of indispensable financial and human resources. Information about HEPA programs in Lithuania is scant, and for this reason HEPA documents adopted in the country are not adequately executed.The biggest weakness of the HEPA programs is unreceptiveness, apparently caused by the inertness of the governmental institutions resulting from both inadequate funding and inappropriate approach of the authorities to the necessity, opportunities and perspectives of health enhancing physical activities. [From the publication]

• COVID-19 pandemijos metu iš namų dirbančių asmenų fizinis aktyvumas ir motyvacija, suvokiamas stresas ir sėdimojo laiko trukmė / Karolina Ignatavičiūtė, Rūta Dadelienė. Sveikatos mokslai 2022, t. 32, Nr. 2, p. 27-33.
• Implementation of sports policy in municipal administrations and councils: the case of Lithuania / Domas Kriščiūnas. Гуманітарний вісник Запорізької державної інженерної академії. 2019, 77, p. 100-109.
• Relationships between the psychoemocial state of middle-aged people and their physical activity levels / Pranas Mockus, Asta Mockienė, Diana Karanauskienė, Vida Janina Česnaitienė. Baltic journal of sport and health sciences. 2020, Nr. 1(116), p. 10-19.