Danieliaus Schültzo (1615-1683) tapybos kūrinių atributavimo problemos : disertacija

LTDisertacijos tema – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių dvaro dailininko Danieliaus Schültzo tapybos kūrinių atributavimas kaip menininko kūrybos interpretavimo ir tyrimo metodas. Lietuviškojoje dailės istoriografijoje connoisseurship (dailėtyros sritis, tyrinėjanti atribucijų problematiką) kaip mokslinė disciplina ir praktika iki šiol nėra susilaukusi detalesnio istorinio ar kritinio aptarimo, todėl jau šios disertacijos įvade yra atskiriamos ir apibrėžiamos pagrindinės jos sąvokos. Disertacijos tyrimo objektas yra dvejopas – metodologinis (tapybos ekspertizės metodų apžvalga bei kritika) ir praktinis (šių metodų adaptavimas konkrečiam empiriniam objektui – D. Schültzo tapybos kūriniams). Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados bei priedų rinkinys, kurį sudaro iliustracijos, lyginamosios analizės lentelės ir D. Schültzo kūrinių korpusas. Pirmoje dalyje apžvelgiama žinovystės ir tapybos kūrinių ekspertizės raida nuo XVII a. pradžios iki šių dienų. Antroji dalis skirta D. Schültzo tyrimų būklei aptarti bei fiksuoti probleminius tyrimų faktus. Šios dalies pabaigoje randami stilistiškai D. Schültzo kūrybai artimiausi provaizdžiai, iškeliama hipotezė apie patirtas menines įtakas. Trečioji disertacijos dalis skirta D. Schültzo tapybos kūrinių technologinėms ypatybėms. Ketvirtojoje disertacijos dalyje aprašoma D. Schültzo autorinė maniera, kurios deskripcijai pasitelkiami kompleksiški palyginimai. Tai – pirmoji disertacija Lietuvoje, skirta žinovystės problemai, jos metodų aptarimui bei praktiniam jų taikymui nagrinėjant konkretaus autoriaus kūrybą.

ENThe theme of the dissertation is using the attribution problems of the paintings of Daniel Schültz (court artist to the Grand Duke of Lithuania and the King of Poland) as a research and artistic interpretation method. In the historiography of Lithuanian art, connoisseurship (that field of art that deals with problems of attribution) has not received any detailed historical or critical analysis up to now as a scientific discipline and practice. There is an introductory section identifying and defining the basic concepts. The thesis has dual aims: methodological (survey and criticism of art analysis methods); and practical (adaptation of these methods to a concrete empirical object – the paintings of D. Schültz). The dissertation consists of an introduction, four sections, conclusions and a set of annexes containing illustrations, a comparative analysis table and a corpus of D. Schültz’s works. The first section discusses the development of connoisseurship and art analysis from the XVII c. until now. The second section deals with the state of research about D. Schültz and states some of the problems thereof. At the end of this section are some prototypes of paintings very similar in style to those of D. Schültz; a hypothesis about possible formative artistic influences is explored. The third section is dedicated to the technological properties of D. Schültz’s paintings. The fourth section describes D. Schültz’s artistic style. This is the first dissertation in Lithuania about connoisseurship using an analysis of the paintings of a particular artist to discuss the method.

• Radvilų ikonografijos fragmentai / Tojana Račiūnaitė. Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai / sudarytojai Viktorija Kazlienė, Rimvydas Laužikas. Vilnius: Atkula, 2009. P. 13-20.
• Radvilų tėvonija Dubingiuose / Albinas Kuncevičius, Rimantas Jankauskas, Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Indrė Rutkauskaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 150 p.