LTStraipsnyje aptariama Blaivybės brolijos veikla XIX a. Žemaitijoje. Brolija buvo įsteigta 1858 m., jos tikslas buvo skatinti Žemaičių vyskupijos tikinčiųjų susilaikymą nuo alkoholio. Brolijos tinklas plėtėsi labai greitai, neilgai trukus siekė kaimyninės Vilniaus vyskupijos ribas. Veiksmus koordinavo parapijų dvasininkai, imtasi intensyvios propagandos. Buvo išleista 40000 Blaivybės brolijos brošiūrų, kuriose skatinama susilaikyti nuo girtuoklystės ir visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Planuojama buvo išleisti ir periodinį leidinį, kuriame būtų reklamuojamos Brolijos idėjos ir siekiai. 1858 m. degtinės pardavimo rodikliai Kauno gubernijoje rodo, kad Blaivybės brolijos veikla buvo neįtikėtinai efektyvi. Parapijiečiai neretai imdavosi iniciatyvos sudrausminti blaivybės įžadus sulaužiusius asmenis. 1860 m. net 83% visų Žemaičių vyskupystės tikinčiųjų buvo Blaivybės brolijos nariais (kitais duomenimis – 90%). Priklausymas Brolijai reiškė požiūrio į gyvenimą pokyčius. Nėra aišku, koks buvo tikrasis M. Valančiaus Blaivybės sąjūdžio tikslas. Tikėtina, jog taip buvo demonstruojama Carui Katalikų bažnyčios įtaka, o carinė administracija ieškojo būdų, kaip užkirsti kelią M. Valančiaus blaivybės idėjoms. Buvo pasitelkta priešinga propaganda ir kitos priemonės. 1863 m. sukilimas išsprendė problemą, Brolija buvo likviduota, tačiau jos įtaka žemaičių savivokai buvo milžiniška, net iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios degtinės pardavimas Žemaitijoje buvo pats mažiausias, lyginant su duomenimis iš visos imperijos. Tai savotiškas 1875 m. mirusio vyskupo M. Valančiaus triumfas.Reikšminiai žodžiai: Blaivybė; Blaivybės sąjūdis; Blaivybės sąjūdis (draugija); Vyskupas Motiejus Valančius; Žemaitija (Samogitia); Žemaičių vyskupija; Bishop Motiejus Valančius (Maciej Wolonczewski); Diocese of Samogitia; Samogitia; Temperance movement; Temperance movement (society).