Profesinių diagnostinių ir gydymo standartų privalomumo gydytojui problema (Kaip griežtai privalomi gydytojui profesiniai diagnostikos ir gydymo standartai)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Profesinių diagnostinių ir gydymo standartų privalomumo gydytojui problema (Kaip griežtai privalomi gydytojui profesiniai diagnostikos ir gydymo standartai)
Alternative Title:
Obligatory nature of diagnostic and treatment guidelines for the physician (how much binding are diagnostic and treatment standards for the physician)
In the Journal:
Sveikatos politika ir valdymas [Health Policy and Management]. 2014, Nr. 1 (6), p. 157-176
Summary / Abstract:

LTProfesinis standartas (aprašas) yra administracinės teisės dokumentas, kuris apima rekomendacijas (nurodymus), reglamentuojančius gydytojų veiksmus, diagnozuojant ir gydant atskirus susirgimus bei jų grupes. Teisinė šių rekomendacijų prigimtis yra prieštaringa. Iš vienos pusės, jos yra teisės normos. Rekomendacijos nevykdymas gali užtraukti gydytojo administracinę, civilinę ar baudžiamąją atsakomybę. Iš kitos ‒ šiose rekomendacijose paliepimas gydytojui išreiškiamas sąvokomis, kurios susiformavo medicinos praktikoje istoriškai ir nebūdingos teisės normoms apskritai („indikuotina“ ar „kontraindikuotina“, „rekomenduojama“ ar „nerekomenduojama“, „gali būti naudinga“, „turėtų būti atsižvelgta“, „galėtų būti atsižvelgta“ ir pan.). Kiekvienos šios sąvokos reikšmė nėra tiksliai apibrėžta ir gali būti suvokiama gan plačiai: ir kaip griežtas paliepimas, ir kaip patarimas, ir kaip paprastas informacijos teikimas. Neretai patiems gydytojams neaišku, kiek privalomas yra vienos ar kitos rekomendacijos vykdymas, ar gydytojas gali pasielgti kitaip, negu ji nurodo. Svarstant skundus ir teisinius ginčus dėl nekokybiško gydymo ir nustačius, kad gydytojas nesilaikė vienos ar kitos rekomendacijos, neretai būna neaišku, ar gydytojas privalėjo jos laikytis ir ar gali būti pripažintas atsakingu už jos nevykdymą. Straipsnyje nagrinėjama rekomendacijų privalomumo šaltinių istorinė kaita: nuo autoriteto („didžiųjų mokytojų“) iki administracinio įpareigojimo ir, dabartiniame etape, iki įrodymais pagrįstos medicinos. Pagrindžiamas požiūris, kad dabartiniame įrodymais pagrįstos medicinos etape tokia rekomendacija yra privaloma tiek, kiek yra moksliškai pagrįsta. Nagrinėjami privalomumo skirtumai tarp rekomendacijų, atsižvelgiant į mokslinio pagrįstumo laipsnį (rekomendacijos klases).Parodoma, kad ir kiekvienos klasės viduje mokslinio pagrįstumo laipsnis tampa pagrindiniu kriterijumi, patikslinant ribą tarp rekomendacijos privalomumo ir gydytojo nuožiūros. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apsaugos priežiūros paslaugų kokybė; Darbo pareiga; Diagnostikos ir gydymo rekomendacijos; Gydymo algoritmas; Medicinos standartai; Medicinos standartai, diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, teisinis sveikatos apsaugos kokybės reguliavimas, reikalavimai medicinos standartams, sveikatos apsaugos priežiūros paslaugų kokybė; Medicinos standartas; Profesinė atsakomybė; Sveikatos apsaugos teisė; Sveikatos teisė; Demands to medical standards; Diagnostic and treatment recommendations; Health law; Legal regulation of health care; Medical guidelines; Medical guidelines, medical standards, diagnostic and treatment recommendations, legal regulation of health care, demands to medical standards, quality of health care services; Medical standads; Medical standards; Professional duties; Professional responsibility; Quality of health care; Services; Treatment algorithm.

ENProfessional guidelines in Lithuania are legal documents that include the sets of recommendations supposed to direct diagnosing or treatment doctors’ actions. Their legal meanings are rather obscure. In some cases, they are seen as usual legal norms. Their violation implies criminal, civil or administrative sanctions. In other cases, they are seen as some kind of advice on the most preferred way of actions. Also, there are cases when they are seen as a legal permission to take some actions. This multivaluedness of medical guidelines is caused by ambivalent concepts that are used to formulate medical recommendations ("is indicated", "should be considered", "is recommended", "can be reasonable", etc.). The first step in specification of these concepts has been done by classification of medical recommendations, developed by Feinstein and Cochrane. They specified every such concept with only one kind (class) of recommendations. The next step should be further specification of doctor’s actions he is supposed to commit depending on the class of recommendation and its wording. From the legal point of view, the most important thing seems to be the difference between the actions that must be taken in the case of "strong" and "weak" recommendations. In the first case, the recommendation is obligatory and must be followed. In the second one, the decision to follow or not belongs to doctor’s discretion. Doctor’s duty in this situation is to consider all related scientific knowledge on factors both promoting and preventing the effectiveness of recommendation, which has been considered. [From the publication]

DOI:
10.13165/SPV-14-1-6-11
ISSN:
2029-3569; 2029-9001
Subject:
Related Publications:
Medicininių gairių privalomumas medicinos praktikoje / Solveiga Pakalkienė. Jurisprudencija 2024, Nr. 31 (1), p. 181-197.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64172
Updated:
2022-01-17 13:56:26
Metrics:
Views: 16
Export: