LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) miestų istorijos tyrime analizuojamas Mogiliovo atvejis. Autorius teigia, kad 1661 m. Jono Kazimiero privilegija šiam miestui suteikė bajorų teises. Remiamasi analogiška Žygimanto Augusto privilegija Vilniui (1568), kuris kaip valstybės sostinė buvo pavyzdys visiems kitiems miestams. Mogiliovas tokių privilegijų gavo ir anksčiau (pvz., 1633 m.), bet 1661 m. dokumentas nagrinėjamas detaliausiai, nes išduotas po sėkmingo mogilioviečių sukilimo prieš maskvėnus ir miesto išvadavimo. Monografijoje aptariamos konkrečios tuo raštu numatytos miestiečių privilegijos: žemės valdymas, galimybė miesto elitui naudoti herbus. Mogilioviečių signetai minimi daugelyje miesto magistrato knygų jau nuo XVI a. pabaigos. Iš keliasdešimties nagrinėtų atvejų absoliuti dauguma turėjo herbus. Tas faktas padėjo žymiausiems miestiečiams po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo pasitvirtinti bajorystę jau Rusijos imperijoje XIX a. Apibendrinant konstatuojama, kad mogilioviečiai turėjo panašias teises, kaip ir vilniečiai, gal tik neturėjo delegatų su balso teise ATR seimuose, nors šiaip Mogiliovo atstovai dažnai ten dalyvaudavo, dažniausiai veždavo surinktus mokesčius, tvarkydami asmeninius ir miesto reikalus dalyvaudavo įvairių karališkųjų teismų (karaliaus dvaro, asesorių, reliacinių) darbe.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lvovas; Magdeburgo teisė; Miestiečiai; Miesto istorija; Miestų plėtra; Mogiliavas; Nobilitacija; Nobilitacinė privilegija; Privilegija; Vilnius; Cities; Development; History of the city; Lviv; Magdeburg law; Mogilev; Nobilitation; Nobilitation privilege; Privilege; Town-dwellers; Vilnius.