Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI-XIX a. pradžioje : disertacija

LTDisertacijos objektas yra šv. Kazimiero (1458–1484) kulto istorija ir ikonografijos raida XVI–XIX a. pradžioje. Pasirinkti tokią tyrimų temą autorę paskatino išaugęs susidomėjimas krikščioniškuoju paveldu ir suintensyvėję bažnytinės dailės tyrimai. Disertacijoje kompleksiškai tiriama šv. Kazimiero gerbimo ir vaizdavimo tradicija, remiantis naujausia europine istoriografija, išlikusiais rankraštiniais dokumentais ir kritiškai vertinant istoriografijos tradiciją, peržiūrimos kai kurios išeivijos istorikų išvados ir, vengiant susiformavusių stereotipų, pateikiamos argumentuotos įžvalgos. Disertacijoje, daugiausia remiantis šiuo aspektu netyrinėtais istoriniais rašytiniais šaltiniais ir dailės paminklais, pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje nagrinėjami šv. Kazimiero kulto ir ikonografijos genezė ir plėtotė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Pristatomi svarbiausi kulto židiniai Europoje: Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose. Darbe nagrinėjamas šv. Kazimiero kulto ir ikonografijos procesas, hagiografų, teologų ir menininkų bendradarbiavimo pobūdis, išryškinami XVI–XIX a. vykę gerbimo tradicijos pokyčiai ir parodoma šv. Kazimierui dedikuotų dailės paminklų sklaida, ikonografijos ypatumai ir simbolinės prasmės. Disertacijoje atskleidžiami Bažnyčios istorijos veiksniai, darę įtaką šv. Kazimiero kulto sklaidai, parodoma kūrinių, vaizduojančių šventąjį karalaitį, vieta bendrame to laikmečio dailės kontekste. [Iš leidinio]

ENThe object of this dissertation is the history of the cult of St Casimir (Kazimieras) (1458–1484) and the development of his iconography from the 16th c. to the early 19th c. The author was stimulated to undertake this research by the increased interest in Christian heritage and intensifying research into ecclesiastical art. The tradition of depiction of and devotion to St Casimir is analysed in an integrated way, referring to the latest European historiography and remaining manuscripts and critically evaluating the historiographical tradition. The conclusions of some émigré historians are reviewed, and argued perceptions are presented, avoiding stereotypes. For the first time in Lithuanian historiography, using historical written sources and art monuments not yet studied in this way, the dissertation analyses the origin and spread of the cult and iconography of Saint Casimir in the Grand Duchy of Lithuania. Mention is made of other important centres of devotion in Italy, Poland, and Netherlands. Also covered is the form of cooperation between hagiographers, theologians and artists; XVI–XIX c. changes in cult traditions are explained and the dissertation demonstrates the spread of art monuments dedicated Saint Casimir, the vagaries of his iconography and its symbolic meanings. Also dealt with are the factors of Church history that influenced the spread of the cult of Saint Casimir, and the place of art works depicting Saint Casimir in the context of the art of that time is discussed. [From the publication]