Pradinių klasių mokinių statistinių gebėjimų ugdymas : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjamos protų nutekėjimo priežastys, tendencijos bei jas įtakojantys veiksniai, išryškinamos Lietuvos intelektualiosios migracijos sąsajos su šiuolaikinėmis tarptautinės migracijos interpretacijomis. Tyrimo objektas – aukštąjį išsimokslinimą turintys (ir studijuojantys) migrantai iš Lietuvos. Metodologija grindžiama makroekonominių, mikroekonominių migracijos modelių, naujosios migracijos ekonomikos, segmentinės darbo rinkos, pasaulinių sistemų, socialinio kapitalo, kumuliatyvaus priežastingumo ir transnacionalinės migracijos teorijų prielaidomis. Remiantis įvairiomis migracijos koncepcijomis, analizuojama, kokios priežastys lemia protų nutekėjimą, kaip migrantų palaikomi socialiniai ryšiai veikia šį intelektualiosios migracijos procesą, kokios reemigracijos nuostatos ir protų cirkuliacijos perspektyvos. Migrantų apklausa atlikta taikant „sniego gniūžtės“ metodą per šiam tikslui autorės sukurtą tinklalapį: www.djmigracija.lt su originaliu klausimynu ir automatizuotomis duomenų valdymo procedūromis. Rezultatai parodė, kad intelektualios migracijos priežasčių struktūroje traukos veiksniai (patrauklios galimybės užsienyje) turi kur kas svarbesnę reikšmę nei stūmimo veiksniai (netenkinančios sąlygos Lietuvoje). Socialiniais ryšiais teikiama migracijos parama turi reikšmingą įtaką protų nutekėjimui, tačiau didėjant migrantų išsimokslinimo lygiui, šios paramos vaidmuo mažėja. Lietuvos išsimokslinę migrantai, pasižymintys aukštu žmogiškojo kapitalo lygiu, lengvai integruojasi į priimančiosios šalies darbo rinką bei visuomenę, ir remia tolesnę lietuvių migraciją. Reemigraciniai ketinimai paplitę tarp išsimokslinusių Lietuvos migrantų, tačiau atspindi nežymų protų cirkuliacijos vyksmą. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses reasons for brain drain, its trends and important factors highlighting links of intellectual migration in Lithuania with modern interpretations of international migration. The object of research is migrants with higher education (and studying) from Lithuania. Methodology is based on macroeconomic and microeconomic migration models and assumptions concerning the new migration economics, segmented labour market, global systems, social capital, cumulative causative link and transnational migration theories. Based on various concepts of migration, the paper analyses what reasons determine brain drain, how social relations maintained by migrants affect this intellectual migration process and what re-emigration attitudes and brain circulation prospects there are. A survey of migrants was carried out applying the “snowball” method via a website created by the author for this specific purpose: www.djmigracija.lt with an original questionnaire and automated data management procedures. Results have shown that in the structure of intellectual migration reasons factors of attraction (attractive opportunities abroad) have a much more important value than pushing factors (unsatisfactory conditions in Lithuania). Support to migration through social relations have important impact on brain drain but given the higher level of education of migrants the role of such support is decreasing. Educated migrants from Lithuania having high human capital level easily integrate in the labour market and society of the host country and support further migration of Lithuanians. Re-emigration intentions are spread among educated Lithuanian migrants but reflect insignificant brain circulation.

• Mentoriaus kompetencijų modelis : studentų praktikai vadovaujančių ikimokyklinio ugdymo mentorių nuomonė / Ona Monkevičienė, Birutė Autukevičienė. Pedagogika. 2011, 103, p. 64-73.
• Mentoriaus kompetencijų raiška, vadovaujant ikimokyklinio ugdymo studijų programos studentų praktikai / Birutė Autukevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 3 (32), p. 6-16.