LTDisertaciniame tyrime siekiama įvertinus bendradarbiavimo dalyvių nuostatų ypatumus, atskleidus realias bendradarbiavimo praktikas, taikant veiklos tyrimą sukonstruoti bendradarbiavimo, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius, metodiką ir modelį. Tyrimas atliktas vadovaujantis trianguliacijos principu tarpusavyje derinant kokybinius ir kiekybinius metodus. Naudotas teorinės analizės metodas, anketinės apklausos metodas, individualus pusiau standartizuotas interviu. Taikytas veiklos tyrimas (action research), naudojant sutelktos grupės (focus group) metodą. Analizuojant duomenis taikyti statistiniai metodai (aprašomoji statistika, klasterinė analizė, faktorinė analizė, logistinė regresija) ir kokybiniai-interpretaciniai (turinio analizė) metodai. Bendra tyrimo imtis – 1445 dalyviai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ir jų tėvai dažnai atsiduria atskirties situacijoje. Nustatyta, kad pedagogų tarpusavio bendravimas dažniau orientuotas į individualius pokalbius, konsultacijas, individualų tobulėjimą, o ne į komandinį darbą ir kolegialų problemų sprendimą. Bendraujant su tėvais vyrauja vienkryptės informacijos perdavimo formos. Identifikuoti tėvų ir pedagogų nuostatų į specialųjį ugdymą ir bendradarbiavimą ypatumai, nuostatų struktūra ir raiška. Tyrime suburtos sutelktos grupės dalyviai sukonstravo ir aprobavo bendradarbiavimo, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavi¬nimo mokykloje, modelį. [Iš leidinio]
ENHaving performed theoretical operationalisation of the object it was revealed that the base of collaboration, meeting special educational needs is formed of a common activity of members of the team while planning, solving problems, making decisions in the process of meeting special educational needs. Factors determining the run and result of a collaboration process are related to a specific social-cultural and institutional context (political structures, laws, cultural specifications, attitudes of participating individuals, etc.) the ability of the responsible persons to organise the process of activity, prefiguring the content in a particular (different in every case) context. A description of the basic components of collaboration construction such as readiness to collaborate, establishment of roles and functions of the participants, prefiguring and evaluation of a collaboration environment and means – enabled the process of method and model construction to be reasoned. The results of the research revealed that children who have special educational needs and their parents often find themselves in the situation of isolation at comprehensive schools of Lithuania, they lack communication, often there are no possibilities to solve children’s educational problems, their possibilities and needs are evaluated insufficiently. Interaction between the parents and specialists is limited. Communication among the teachers is more often oriented towards individual conversations, consultations rather then towards the teamwork and collegial solution of problems.