LT„Krajovcų“ idėja buvo suformuota Baltarusijoje ir Lietuvoje XX a. pradžioje. „Krajovcai“ teigė, kad visi istorinės Lietuvos gyventojai, nepaisant jų etnokultūrinės ir socialinės priklausomybės, sudaro vieną tautą, jeigu jie laiko save Baltarusijos ir Lietuvos krašto patriotais ir suvokia kaip jos „piliečius“. „Krajovcų“ idėją galima laikyti tam tikra politinės idėjos rūšimi, kuri konkuravo su lietuvišku, lenkišku ir baltarusišku etnokultūrinio tipo nacionalizmu. Tyrinėtojai išskiria du krajovcų tipus: demokratinį (arba liberalų demokratinį) ir konservatyvųjį (arba liberalų konservatyvų). Jų atsiradimas dažniausiai siejamas su „demokrato“ Mykolo Römerio (1880-1945) ir „konservatoriaus“ Romano Skirmunto (1868-1939) veikla. Straipsnyje nagrinėjama „krajovcų“ idėjos ištakų problema. Autorius siekia jas rasti M. Römerio ir R. Skirmunto biografijų ypatumuose ir pagrindinėse jų tezėse, kurios buvo išdėstytos pirmuosiuose tekstuose. Tyrimo objektu tapo R. Skirmunto brošiūra „Glos przeszłości i potrzeba chwili“ (Lwów, 1904) ir M. Römerio straipsnis „Stosunki etnograficzno- kulturalne na Litwie“ (Kraków, 1906). Autorius daro išvadą, kad M. Römerio „krajovciškumas“ buvo susijęs su jo paties identiteto problema, kur lenkiškumas persipynė su lietuviškumu. R. Skirmunto biografijos analizė liudija apie asmenybę, kuri pasižymėjo itin aukštu atsakomybės jausmu viskam, kas vyksta gimtojoje Palenkėję, Baltarusijoje ir istorinėje Lietuvoje. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino jį viešai prabilti „krajovciškumo“ postulatais. Galima teigti, kad ideologų asmeniniai motyvai turėjo itin didelę reikšmę „krajovciškumo“ formavimuisi. Tikėtina, kad būtent jie ir darė visą koncepciją patrauklią ir suprantamą didžiajai daliai „Lietuvos lenkų“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė tapatybė; Krajovcai; Nacionalinė tapatybė; Nacionalizmas; Pilietinis nacionalizmas; Politinė valstybės samprata; Tautinė tapatybė; Civic nationalism; Ethnic identity; Krajowcy; Krajowosc; Lithuania; National identity; Nationalism; The political concept of the state; Baltarusija (Belarus).
ENThe idea of Krajowość was framed in the early 20th century in Belarus and Lithuania. Advocates of the Krajowość idea claimed that all inhabitants of historical Lithuania, irrespective of their ethno-cultural and social dependence, make up one nation if they consider themselves patriots of Belarus and Lithuania and perceive themselves as "nationals" of the region. The idea of Krajowość may be viewed as a certain political brand competing with Lithuanian, Polish, and Belarusian ethno-cultural nationalism. Researchers single out two types of supporters of the ide under consideration, namely democratic (or liberal democratic) and conservative (or liberal conservative). The bifurcation is mostly associated with the activities of "democrat" Mykolas Römeris (1880-1945) and "conservative" Romanas Skirmuntas (1868-1939). The article analyses the problem of the origins of the Krajowośćidea as the author attempts to detect them in the peculiarities of M. Römeris' and R. Skirmuntas' biographies and their key theses featured in their first texts. R. Skirmuntas' brochure "Głos przeszłości i potrzeba chwili" (Lwów, 1904) and M. Römeris' article "Stosunki etnograficzno-kulturalne na Litwie" (Kraków, 1906) serve as the subject of the analysis. The author arrives at the conclusion that M. Römeris' furtherance of the Krajowość idea was related to the problem of his identity characterized by close-knit Polishness and Lithuanianess.Analysis of R. Skirmuntas' biography revealed a personality characterized by a strong sense of responsibility towards everything going on in his native Podlachia, Belarus, and historical Lithuania. It is likely that due to these facts his public utterances featured postulates of the Krajowość idea. It can be stated that personal reasons of the ideologists had a particularly large effect on the framing of the Krajowość idea. Probably it was them who made the whole conception appealing and understandable to the majority of Poles in Lithuania. [From the publication]