Prūsijos kaip ketvirtosios Baltijos šalies idėja ir jos autoriai - VDU "Romuvos" korporacija
LTVytauto Didžiojo universiteto studentų „Romuvos“ korporacijos veikloje prioritetiniais buvo laikomi politiniai uždaviniai, nukreipti į baltų tautų vienybės idėją. Jos lyderių įžvalgos, kurias patikrino istorija, nepaisant jų jaunatviškai maksimalistinės retorikos, rodo rimtą politinę brandą. Korporacijos 1934 m. leidinukas „Prūsai - ketvirtas Baltijos narys“, parašytas A. Umbro, skelbė ketvirtosios Baltijos šalies sukūrimo idėją. Jame pateikiama prūsų tautos ir Prūsijos valstybės istorijos apžvalga, nagrinėjami tautiškumo reliktai krašto kultūroje ir savimonės apraiškos, lyginami Baltijos šalių ir Rytprūsių socialiniai bei ekonominiai rodikliai. Daroma išvada, kad Rytprūsiai dar nėra galutinai integruoti į Vokietijos valstybinę struktūrą, o krašto padėtis apskritai primenanti kolonijinę. Stabilios taikos regione dėlei ši teritorija, romuviečių nuomone, turėtų orientuotis į glaudesnius ryšius ir sąjungą su Baltijos šalimis. Tekstas taip pat įdomus politinės situacijos Europoje po 1934 m. sutarčių analizės ir tolesnių įvykių prognozės aspektu. Leidinuką „Prūsai - ketvirtas Baltijos narys“ jaunas baltistas Viktoras Falkenhahnas išvertė į vokiečių kalbą. Jame išsakytos idėjos turėjo didžiulį teigiamą atgarsį Vokietijos tautinių mažumų organizacijose. Su „Romuva“ ryšius užmezgė žymus mozūrų lyderis dr. Kurtas Obitzas, kuris ragino Baltijos tautų vienybės klausimu surengti Rygoje konferenciją. Toliau idėja buvo rutuliojama Alkio 1936 m. parašytoje brošiūroje „Sveika, Baltija!" Jau kitais metais leidinukas pasirodė ir vokiečių kalba pavadinimu „Baltia“.Šiandieninės politinės aplinkybės savaip aktualina tas kitados išsakytas mintis ar bent daro jas įdomias. Berlyno sienos griovimu prasidėjęs Antrojo pasaulinio karo pasekmių likvidavimo laikmetis užsibaigti turėtų išsprendus Karaliaučiaus srities - Rusijos anklavo „Kaliningradskaja oblast’“ problemą. Tai padaryti svarbu Europos ateities, jos saugumo labui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltai; Prūsai; Rytprūsiai; „Masuren-bund“ Draugija; „Masurenbund“ draugija; „Romuvos“ korporacija; "Romuva" Corporation; Balts; East Prussia; East Prussians; Masuren-bund Society; Masurenbund society; Prussians; Romuva corporation.
ENPolitical objectives targeted at the idea of the unity of Baltic nations were given priority in the activities of Romuva Students’ Corporation of Vytautas Magnus University. Despite the ambitious rhetoric driven by their young age, the insights of its leaders, which have been tested by history, show their serious political maturity. 7he Corporation’s pamphlet Prussians - the Fourth Member of the Baltics by A. Umbras released in 1934 declared the idea of creation of the fourth Baltic state. It provides a review of the history of the Prussian nation and the state of Prussia, analyses the relics of nationality in the culture of the region and the manifestations of self-awareness and compares the social and economic indicators of East Prussia. It is concluded that East Prussia was not yet completely integrated into the national structure of Germany, and the situation of the region generally resembled a colony. The members of the Corporation argued that for the sake of stable peace in the region, the territory should be oriented towards closer relations and a union with the Baltic states. The text is also interesting in terms of the analysis of political situation in Europe after the treaties of 1934 and the forecast of subsequent events. A young Baltist Viktor Falkenhahn translated the pamphlet Prussians - the Fourth Member of the Baltics into German. The expressed ideas had a tremendous positive response among German national minority organizations. A famous Masurian leader, dr. Kurt Obitz, established contacts with members of Romuva and encouraged to organise a conference in Riga on the issue of unity of the Baltic nations. The idea was further developed in the brochure Hello, Baltics! created by Alkys in 1936. Next year it was also published in German under the title Baltia. Contemporary political circumstances enable to see the ideas expressed back then in a different light or at least make them interesting. [From the publication]
