Polacy na Litwie wobec litewskich dążeń niepodległościowych na przełomie lat osiemdziesiątych i dziewięćdziesiątych XX w. : koncepcja autonomii terytorialnej Wileńszczyzny - cele i metody realizacji
- XX a. devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūros lietuvių nepriklausomybės siekimas ir Lietuvos lenkų nuostatos šiuo klausimu: Vilnijos teritorinės autonomijos koncepcija - tikslai ir įgyvendinimo metodai
- Attitude of Poles in Lithania to the independence of Lithuania in in the late eighties and early nineties the twentieth century: the concept of Vilnius Region territorial autonomy - the objective and methods of implementation
LTPrieš ketvirtį amžiaus iš naujo pradėjo formuotis lietuvių-lenkų santykiai. Ne tik valstybiniame lygmenyje – tarp Lenkijos ir Lietuvos, bet ir visuomeniniame – tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų. Esminiu reiškiniu, turinčiu didelę įtaką šių santykių pavidalui, buvo Lietuvos lenkų nuostatos lietuvių nepriklausomybės siekimo atžvilgiu. Lenkiškosios visuomenės sąmonėje šis klausimas buvo redukuotas iki šūkių: ‘Lietuvos lenkai neparėmė Lietuvos nepriklausomybės’ ar net ‘Lietuvos lenkai buvo prieš nepriklausomybę’. Besinaudojantys šiais teiginiais turi omenyje šešių lenkų parlamentarų susilaikymą per 1990 m. kovo 11 d. balsavimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ir visą santykių tarp lietuvių ir Lietuvos lenkų visumą mato tik pro šio balsavimo prizmę. Lietuvių sąmonėje šį problema yra matoma kitaip. Lenkų parlamentarų susilaiky-mas šiuo klausimu yra interpretuojamas labiau kaip savotiškas pasimetimas, o ne pasipriešinimas nepriklausomybei (jie nebuvo „prieš“). Kartu, priešiška Lietuvos nepriklausomybei yra laikoma lenkų autonomijos Vilnijos krašte koncepcija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autonomija; Lenkai; Lenkai Lietuvoje; Nepriklausomybė; Tautinė mažuma; Teritorinė autonomija; Vilniaus kraįtas; Autonomy; Independence; Lithuania; National minority; Poles; Poles in Lithuania; Territorial autonomy; Vilnius Region.
ENTwenty-five years ago Polish-Lithuanian relations got off to a new start, not only as relations between the two states, Poland and Lithuania, but also in the societal dimen-sion, i.e. in terms of relations between Lithuanians and Poles in Lithuania. To a significant measure, these relations were shaped by the attitude of Poles to the Lithuanian striving for independence. As far as they were aware, the support of Poles for Lithuanian independence was largely manipulated and reduced to a statement: ‘Poles did not support the independence of Lithuania’, and in the extreme version, ‘Poles opposed Lithuanian independence’. Those who say so refer to the fact that when the restitution of the independent Lithuanian state was voted on March 11, 1990, six Polish deputies abstained. The entire body of relations between Poles and Lithuanians in Lithuania is thus perceived from the angle of this voting. In the Lithuanian understanding, this issue looks different. The fact that the Polish deputies abstained is interpreted more as a sign of confusion than opposition to independ-ence (they did not vote against). On the other hand, the concept of Polish autonomy in the Vilnius region is perceived as threatening the independence of Lithuania. [...]. [From the publication]
