Narystė Europos Sąjungoje ir Lietuvos teisinė politika. Ar turėsime lietuvišką teisės sistemą

LTLietuvos teisinė politika, pati teisės sistema, aspektu, kurį apibendrintai pavadinkime Europos Sąjungos įtakos aspektu, nebuvo svarstoma ir nagrinėjama. Teisiniu moksliniu lygmeniu nebuvo aptariama Lietuvos teisė, jos vieta, tradicijos ir jų tęstinumas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos poveikis Lietuvos teisės sistemai ir visuomenei. Straipsnis yra skirtas užpildyti šių diskusijų spragą, išryškinti neigiamybės, pateikti siūlymus teisininkams ir politikams. Jame analizuojamas politikos ir teisės santykis, primenant, jog įstatymas gali būti naudojamas kaip įrankis politiniams tikslams pasiekti, atkreipiant dėmesį, kad globali teisinė akultūracija (vienos teisinės kultūros dengimas kita) – ir yra būdas, kai įstatymą, kaip įrankį, naudoja politinė valdžia, siekdama milžiniškų politinių tikslų ir, kad šis būdas naudotas ir naudojamas Lietuvoje, siekiant narystės Europos Sąjungoje (straipsnyje pateikiami konkretūs tą atspindintys teisės aktų bei politinių sprendimų pavyzdžiai). Autorė nurodo “svetimos kultūros produkto” – “perimtos” teisės pavojus, akcentuodama svetimos teisinės kultūros pažinimo sudėtingumą visuomenėje, iš to sekantį teisinį nihilizmą, nepasitikėjimą teise, įstatymų leidėju, nutolimą nuo nacionalinės teisės – savarankiškos valstybės požymio, teisinę savinieką. Straipsniu skatinama plačiu mastu sistemiškai analizuoti, nustatyti autentiškas Lietuvos teisės tradicijas, bendruosius teisės principus, juos susisteminus, priartinti prie jų transformuotą Lietuvos teisės sistemą, padaryti ją labiau suprantamą, savą, o tuo pačiu ir gerbtiną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisinė akultūrizacija; Teisinė politika; Teisės tradicijos; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe Lithuanian legal system and policy have not been considered and examined in the light of the EU influence. On a legal and scientific level, there have been no discussions about Lithuanian law, its place, traditions, and continuity after Lithuania became an EU member, and the EU influence on the Lithuanian legal system and community. The aim of the article is to fill in these gaps by highlighting the negative sides and making suggestions to lawyers and politicians. It analyzes relations between politics and law, reminding that law can be used as a tool to achieve political goals, drawing attention to the fact of global legal acculturation (covering one legal culture with another) – a way when the law as a tool is used by political authorities, seeking grand political goals and, which is still done in Lithuania, seeking membership in the European Union (the article presents concrete examples of legal acts and political decisions reflecting this). The author indicates the dangers of the "foreign culture product" – "adopted" law, stressing that society finds it difficult to absorb foreign legal culture, which results in legal nihilism, lack of trust in the law, and legislators distancing themselves from the national law – the attribute of an independent state, legal self-abasement. The article encourages a wide systematic evaluation, to establish the authentic Lithuanian legal traditions, general legal principles, to systemize them, to approximate to them the transformed Lithuanian legal system, to make it more understandable, closer to us, and at the same time respected.