Lietuvos ir Vengrijos vaikų globos sistemų palyginimas

LTStraipsnyje analizuojamos dviejų Rytu Europos valstybių – Lietuvos ir Vengrijos – vaikų globos sistemos. Lyginimo kriterijumi pasirinktas perėjimas nuo institucinės globos prie į bendruomenę orientuotos plėtros, arba deinstitucionalizacijos, modelis, rekomenduojamas Jungtiniu Tautu dokumentų ir Europos Sajungos ekspertų grupės parengtų gairių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių ir Neigaliujų teisių konvencijomis ir kitais žmogaus teisių dokumentais, institucionalizacija vis plačiau pripažistama kaip ydinga politika ir žmogaus, ypač vaiko, teisių pažeidimas. Straipsnyje taikomi istorinės ir statistinės analizės metodai leidžia įvertinti Vengrijos vaikų globos sistemą kaip pažangesnę, palyginti su Lietuvos, suteikiančią galimybę didesnei daliai tevų globos netekusių vaikų augti šeimose ar šeimos aplinką sukuriančiose socioedukacinėse įstaigose. Ieškoma tokio atotrūkio priežasčių ir rekomenduojamos visuomenės edukacijos strategijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deinstitucionalizacija; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Socialinė edukacija; Vaikų globa; Į bendruomenę orientuota plėtra; Community-based care; De-institutionalisation; Eastern Europe; Foster care; Social education.

ENThe article disputes the childcare system of two Eastern European countries – Lithuania and Hungary. The criterion of comparisons is the model of transition from institutional care to community-based development or de-institutionalization. This model is recommended by the United Nations documents and European Union expert groups. According to the guidelines of United Nations Children’s Rights and Disability Rights Conventions, and other human rights instruments, the institutionalization is increasingly recognized as a flawy policy and a violation of human rights, especially ones of a child. In the article historical (content analysis) and statistical data analysis methods are used. The historical context approves that Hungary has longer tradition of bringing up orphan children in families. But Soviet policies to educate citizens of collective identity at boarding schools draw similarities between these countries. The reorganisation of Child care systems started at 1997–1998 in both countries, but until now the child care system of Hungary is more advanced compared to Lithuanian. It allows a greater proportion of children without parental care to grow up in families and creates a family environment for children in institutions. The socio-economic regimes in the Visegrad countries differ from the Baltic States in some major aspects and the number of children in alternative care is one of the symptoms of low citizenship and responsiveness. Due to lower achievements in Lithuania, the education of adults and cultural activities are recommended in order to overcome communication gap. [From the publication]

• Galios santykių mechanizmų, kaip neformalaus ugdymo formos, įtaka nesantuokinių vaikų skaičiui XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos kaime: Šiaulėnų parapijos atvejis / Vilius Šadauskas. Scientific research in education. Vol. 2 / editing: Rūta Girdzijauskienė, Liudmila Rupšienė, Lilia Žukauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 99-109.
• Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis / Rita Ilgūnė-Martinėlienė, Viktorija Malachovska. Socialinis ugdymas. 2021, Nr. 1 (55), p. 71-84.