The Other Townsfolk: the legal status and social positions of the Jews in cities of the Grand Duchy of Lithuania in the 17th and 18th centuries
LTStraipsnyje aptariamas žydų teisinio statuso ir socialinės padėties klausimas XVII–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose, analizuojant politinių teisių, teismingumo, mokesčių bei mokestinių prievolių ir ekonominės veiklos aspektus. Lenkijos ir Lietuvos valstybės urbanizuotose teritorijose iki XVII a. pabaigos žydai sudarė 20 procentų populiacijos, o iki XVIII a. pabaigos šis skaičius išaugo iki 50 procentų. Tačiau mieste gyvenusių žydų teisinis statusas skyrėsi nuo krikščionių. Žydai neturėjo bendrų politinių teisių. Jų vieša veikla reiškėsi tik bendruomenės viduje. Žydų ir krikščionių pirklių teismingumo samprata taip pat skyrėsi, priklausė nuo valdovo ir jo karališkųjų miestų valdytojų. Išimtis buvo privatūs miestai, kurių savininkai buvo atsakingi už žydų jurisdikciją. Krikščionių ir žydų pirkliams buvo taikomi skirtingi įstatymai, krikščionims galiojo Magdeburgo teisė, o žydams – Trečiojo Lietuvos statuto teisinės normos. Mokesčių sistemos analizė atskleidė, jog ryškėjo žydų ir krikščionių mokestinių sistemų harmonizavimo tendencijos. Daugelyje vietų žydai mokėjo tokius pačius mokesčius, kaip ir krikščionys. Žydų ekonominės veiklos sąlygos buvo ribojamos, tačiau skirtinguose LDK mieste egzistavo nevienodi ribojimai. Šaltiniuose žydai yra įvardinami miesto piliečiais ar pirkliais, tačiau jų teisinis statusas skyrėsi nuo krikščionių. Žydų pilietybės samprata skyrėsi nuo krikščioniškos, nors daugeliu atvejų žydai ir krikščionys dalinosi tų pačių pareigų naštą. Žydai ir krikščionys sudarė socialine ir teisine prasme skirtingas dalis miesto viduje. Krikščionys mėgavosi privilegijuota padėtimi, o žydus kaustė ribojimai. Toks žydų statusas ankstyvųjų naujųjų laikų LDK miestuose nebuvo išskirtinis reiškinys.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Krikščionys; Kėdainiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Magdeburginis miestas; Magdeburgo teisė; Miestiečiai; Teisinė padėtis; Trečiasis Lietuvos Statutas, 1588; Valstybės ir miesto mokesčiai; Vilnius; Žydai; Žydų amatininkai; Žydų bendruomenės; Žydų ekonominė veikla; Burghers; Christians; Jewish artisans; Jewish economic activity; Jews; Kėdainiai; Legal status; Magdeburg Law; Magdeburg towns; State and town taxes; The Grand Duchy of Lithuania; The Jewish communities; Third Lithuanian Statute; Vilnius.
