Мошенники Вильны (конец XIX - начало XX века)

• Vilniaus sukčiai (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia)
• Fraudsters of Vilna (the end of the 19th-beginning of the 20th centuries)

• Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI-XIX веках : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г. / составитель Тамара Байрашаускайте. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 363-383
• Vėliau paskelbta lietuvių k. leidinyje: Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. 4 / sudarytoja Zita Medišauskienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 145-169

LTNusikalstamumas gali būti laikomas sudėtingų socialinių, ekonominių ir politinių procesų rodikliu. Ir šiuo atveju sukčiavimų galima laikyti vienu iš Rusijos imperijos modernizacijos požymių. Kaip teigia Michelis Foucault, nusikalstamumo perėjimas nuo „kruvinojo“ prie „sukčiavimo“ yra dalis sudėtingo mechanizmo, kurį sudaro gamybos raida, turto augimas, išaugęs nuosavybės santykių teisinio ir moralinio vertinimo lygis. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje Rusijos imperijos teisė jau skyrė sukčiavimą kaip atskirą nusikaltimo rūšį. XX a. pradžioje Vilniaus gubernijoje sukčiavimas pagal bendrą nusikalstamumo statistiką sudarė tik 1-2 %. Tačiau sukčiai buvo nusikalstamo pasaulio „baltosios apykaklės“. Remiantis Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų analize straipsnyje pavaizduotas nusikaltėlio sukčiaus psichologinis portretas, nagrinėjamos sukčiavimo operacijų schemos finansų, bankininkystės, prekybos ir kitose srityse. Tačiau pagrindinis nusikaltimų objektas buvo privatūs asmenys, o labiausiai paplitusi sukčiavimo operacija - „piniginių pametėjimas“ ir „tariama pinigų vagystė“. Pasitelkus sukčių grupuotės, besiverčiančios „tariamomis pinigų vagystėmis“, arba vadinamosiomis aferomis, pavyzdį buvo tiriama nusikalstamos grupuotės (gaujos) struktūra ir organizacija. Grupuotę sudarė „pradininkai“, „viliotojai“ ir „aferistai“, be to, sukčiams talkino daugybė kitų asmenų. Toliau buvo tiriama gaujos papildymo sistema. Nusikaltėlių aukos, kaip ir patys sukčiai, taip pat nepasižymėjo aukšta morale ir neretai tapdavo tos pačios gaujos nariais. Sis tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad būtent sukčiai galėję būti organizuoto nusikalstamumo Rusijos imperijoje pradininkai. Savo ruožtu, organizuoto nusikalstamumo formavimąsi galima laikyti vienu iš Vilniaus miesto gyvenimo modernėjimo požymių aptariamuoju laikotarpiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sukčiai; Nusikalstamumas; Sukčiavimas; Bylos, baudžiamosios; Fraudsters; Crime; Criminals.

ENCrime may be an indicator of complex socio-economic and political processes that are taking place in society. And in this case, fraud can be considered one of the signs of modernization of the Russian Empire. [...] By the late 19th and early 20th centuries, legislation of the Russian Empire had allocated fraud as a special type of crime. In the early 20th century, fraud accounted for a fairly small percentage of crimes in the general court statistics of Vilna Province - only 1-2%. But fraudsters belonged to a kind of “white collar” criminal underworld. Based on the analysis of criminal cases, Vilna District Court draws a psychological portrait of fraud. The article deals with the scheme of fraudulent transactions in financial, banking, trade, and other areas. However, the main victims of criminal actions were private persons, and the most common fraudulent transactions were “pop- wallets” and “fraudulent stealing of money.” On the example of fraud groups that were engaged in “fraudulent stealing of money,” so-called “swindling” (“afiora”), the structure and organization of the criminal group is investigated: the “gang” (“shajka”), consisting of "navodchiki” “manilshchiki,” and “swindlers” (“aferisty”). In addition, there was a wide range of people to help them. The scheme of replenishment of the criminal group is studied. Victims of criminals themselves lacked high moral character and very often became members of the same groups. The study suggests that it may be that fraudsters were at the beginning of the phenomenon of organized crime in the Russian Empire, which, in turn, can be considered one of the signs of the modernization process of the urban population and urban life in Vilna during the period in question. [From the publication]