Интеллектуальные устремления литовского поместного дворянства в первой половине XIX века : историографический контекст и новые аспекты исследования

• Intelektinės XIX a. pirmosios pusės Lietuvos dvarininkų aspiracijos: istoriografinis kontekstas ir nauji tyrimo aspektai
• Intellectual aspirations of Lithuanian landowners in the first half of the 19th century: historiographical context and new aspects of research

LTPastaraisiais dešimtmečiais XVIII-XIX amžių Europos bajorijos tyrimai įgauna platesnį mastą. Produktyvūs ir perspektyvūs tapo regioniniai bajorijos tyrimai, kai lyginamos bajorijos socialinės grupės ir jų lokalios bendrijos. Šie tyrimai apima ne tik politinę, ekonominę, bet ir kultūrinę bei mentalinę bajorijos gyvenimo sritis, nes pastarųjų sričių pokyčiai taip pat buvo ženklūs. Tai galima pasakyti ir apie XIX a. buvusios LDK bajorų pasaulį, kuriame susiformavo specifinė intelektines aspiracijas puoselėjusių kilminių bajorų žemvaldžių grupė. Nėra iki galo aišku - ir tikriausiai niekada nebus vienareikšmiško atsakymo, kas lėmė vadinamųjų provincijos intelektualų atsiradimą ir augimą - bendras kultūros demokratėjimo procesas, spaudos ir skaitymo kultūros plėtra, edukacija ar šeimos aplinka, svetimų pavyzdžių mėgdžiojimas ar apskritai tradicija ir net prestižas dvaruose užsiimti ne tik ūkiu? Pagaliau kiek tai buvo asmeninių bajorijos intelektinių ambicijų savirealizacija, o kiek - kompensacija už visuomenėje prarastas pozicijas. Akivaizdu, kad buvusiose LDK žemėse didelį poveikį tokioms bajorų žemvaldžių aspiracijoms turėjo ir Vilniaus imperatoriškasis universitetas. Tačiau abejonių nekelia ir tai, kad gilintis į intelektines bajorų dvarininkų aspiracijas - tai visada analizuoti gana siaurą ir visai bajorijai nebūdingą reiškinį. Vadinamąsias intelektines salas provincijoje paprastai sukurdavo viena ryški - ne tik kūrybiniu talentu, bet ir socialiniu svoriu - asmenybė. Materialinė gerovė, laisvalaikio perteklius buvo svarbi intelektiniam darbui, bet anaiptol ne pagrindinė prielaida. Todėl tyrimo prieiga visada turi būti labai savita, parodant ypatingą dėmesį tiriamojo biografijai. Kitaip tariant, tai visada ir labai suasmeninta istorija. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvarininkai; Intelektas; Bajorai; Socialinės grupės; Istoriografija; Landowners; Intelect; Nobility; Social groups; Historiography.

ENIn recent decades, studies of the 18th- and 19th-century European nobility has been experiencing a boom. Research into regional nobility looks promising and productive because it allows us to compare how social groups of the nobility corresponded to their local communities. Research covers not only the political and economic, but also the cultural and intellectual life of the nobility because the changes in the latter sphere were significant. These changes appeared also in the life of the former nobility of the Grand Duchy of Lithiania, and from it emerged groups of landowners-by-origin who had specific intellectual aspirations. Is not completely clear and probably an unambiguous answer will never be found-what led to the emergence of the provincial intellectuals. Did this result from a general cultural democratization process; the development of the press and reading culture; education and family environment; the desire to mimic foreign examples; or the general existing tradition and prestige among nobility not only to cultivate the economic conditions of the household, but also to provide an input into cultural life? It is not clear how much this phenomenon was a case of self-realization and the personal expression of intellectual ambitions and how much it was a way to compensate for lost positions in society. However, there is no doubt that research into the intellectual noble landowners means researching a very narrow and unusual phenomenon of the nobility. The intellectual islands in the provinces usually were focused around one personality who was creative and socially influential. Therefore, special attention to the biography of the researched person is required. In other words, the history is always highly personalized. [...]. [From the publication]

• Antanas Klementas : Lietuvos bajoro ir rašytojo portretas / Vita Gaigalaitė. Vilnius : Vaga, 2005. 125 p.
• Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje / Tamara Bairašauskaitė. Lietuvos istorijos studijos 2012, t. 30, p. 68-84.
• Eustachijus Tiškevičius - beletristas / Reda Griškaitė. Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai / sudarytojai: Žygintas Būčys, Reda Griškaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014. P. 239-267.
• Iš visur po truputį. T. 1, Nuo Merkinės iki Kauno: atsiskyrėlio gavenda / Stanisław Morawski ; [Reda Griškaitė, sudarymas, vertimas iš lenkų kalbos, įvadinis straipsnis, komentarai ; Regina Koženiauskienė, vertimas iš lotynų kalbos, eiliuotų tekstų vertimas, Evelina Agota Vitkutė, vertimas iš prancūzų kalbos ; Vladas Vitkauskas, fotografijos]. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 623 p.
• Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8-9 dešimtmečiai / Tamara Bairašauskaitė. Lietuvos istorijos metraštis. 2013, 2012/1, p. 25-49.
• Kreacja tożsamości kulturowej Litwy w pracach Wileńskiej Komisji Archeologicznej i Muzeum Starożytności w latach 30.-70. XIX wieku / Ewa Semenowicz. Warszawa : Wydawnictwo Naukowe Semper, 2012. 228 p.
• Lietuvių literatūros istorija: XIII-XVIII amžius / Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 520 p.
• Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003. 374 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Lietuvos totoriai XIX amžiuje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Mintis, 1996. 331 p.
• Lojalumų krizė : Lietuvos bajorų politinės sąmonės transformacija 1795-1831 metais / Halina Beresnevičiūtė-Nosálová. Vilnius : Vaga, 2001. 238 p.
• Mykolas Juozapas Römeris (1778-1853) : bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje / Tamara Bairašauskaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla., 2011. 410 p.
• Originalieji Antano Baranausko tekstai (1853-1863 m.) - rašymo istorija : disertacija / Tomas Andriukonis. Vilnius, 2013. 277 p.
• Poetinės kultūros formos : LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje / Brigita Speičytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 421 p.