Struktura narodowa i społeczna ludoności ziem Białoruskich w końcu XIX i na początku XX wieku a Białoruska idea narodowa

• Baltarusijos žemių gyventojų tautinė ir socialinė sudėtis XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje ir Baltarusių tautinė idėja
• Belarusian national idea and the national and social structure of society in the Belarusian Lands at the end of 19th century and the beginning of 20th century

LTBaltarusių etninė bendruomenė silpniau nei kitos bendruomenės buvo pasirengusi virsti moderniąja tauta. 1897 m. Rusijos imperijos visuotinis gyventojų surašymas užfiksavo 5 711 000 žmonių, kurie nurodė, kad jų gimtoji kalba yra baltarusių. Iš jų 94,7 % (5 408 420 žmonių) gyveno penkiose Vakarų gubernijose. 92 % baltarusiškai kalbančių gyventojų buvo valstiečiai, miestiečiai sudarė 2,2 %, bajorai - 1,2 %. Baltarusiškai kalbantys gyventojai išpažino du tikėjimus: stačiatikybę - 4 284 217 žmonių, Romos katalikų tikėjimą - 994 210 žmonių. Baltarusiai sudarė daugumą Baltarusijos žemės gyventojų, tačiau jie neturėjo intelektualaus elito, kuris paprastai inspiravo naujos tautinės bendruomenės susidarymą, skelbdamas neluominio ir virštautinio solidarumo šūkį. Etninei bendruomenei virsti tautine bendruomene trukdė socialiniai, etniniai ir religiniai skirtumai. XIX ir XX amžių sandūroje šj etapą lengviau įveikė baltarusių kaimynai lietuviai ir ukrainiečiai, kurių tautinį atgimimą taip pat skatino tautiniai sąjūdžiai etninėse žemėse už Rusijos ribų. Baltarusių tautiniam sąjūdžiui labai nepalanki buvo tautinė struktūra, susidariusi ekonomikos srityje. Baltarusiai nedisponavo didesniais finansiniais ištekliais. Penkiose Vakarų gubernijose net 53 % žemės priklausė žemvaldžiams, kurie sudarė tik 2,8 % visų jų gyventojų. Pramonėje, prekyboje, bankininkystėje vyravo žydai. Didesniais finansiniais ištekliais disponavo tik verslininkai ir žemvaldžiai, tačiau nė viena šių grupių nebuvo suinteresuota materialiai remti baltarusių tautinį sąjūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinės struktūros; Tautinė sudėtis; Gyventojai; Social structures; National structures; Inhabitants.

ENThe preparation for the transformation of the Belarusian community into a modern nation was weaker than in other national communities. The census of 1897 showed that in the Russian Empire 5,711,000 chose the Belarusian language as their mother tongue and 94.7% (5,408,420) of Belarusian-speaking people lived in the five Western provinces of the state. The Belarusian-speaking people were mostly peasants (92%), the percentage of the townspeople accounted for only 2.2%, and the percentage of gentry amounted to 1.2%. [...] Belarusians, who constituted the majority of society in five provinces, had no intellectual elite. It was the intellectual elite who, in general, inspired the process of building the modern national character, putting forward the postulates of a classless and nationless solidarity. The social, national, and confessional divisions made it difficult to transform the ethnical community into a national one. At the turn of the 19th and 20th centuries, such a stage was more easily achieved by the Belarusians’ neighbors, the Lithuanians and Ukrainians. They were inspired by the development of national movements beyond Russia’s borders. In the economic sphere, the possibility of national relationships supporting the Belarusian national movement looked unfavorable. Belarusians did not possess significant financial resources. In the Belarusian lands as much as 53% of the agricultural area was concentrated in the hands of landowners, mainly Poles, who in general accounted for only 2.8% of society in the five provinces. Industry, trade, and banking were mostly the domain of Jewish people. At that time only the merchants, entrepreneurs, and landowners possessed the financial means, but none of them were interested in supporting a Belarusian national movement financially. [From the publication]