Элементы гражданского общества в городской общине Поневежа в начале XX века

• Pilietinės visuomenės elementai Panevežio miesto bendruomenėje XX a. pradžioje
• Elements of civic society in the Panevėžys community at the beginning of the 20th century

LTTyrimo objektas - Kauno gubernijos apskrities centro Panevėžio bendruomenės pilietiškumo apraiškos. XX a. pradžioje Panevėžyje veikė institucijos, kuriose galima tikėtis aptikti pilietinės visuomenės požymių: savivaldybė, dvi vidurinės mokyklos, mokytojų seminarija, apie dešimt pradinių mokyklų, keletas pramonės ir finansų įmonių, savanoriškos asociacijos. Tyrimo pagrindą sudaro lietuviška spauda, kurioje buvo skelbiama informacija iš Panevėžio. Jos analizė leido padaryti išvadą, kad XX a. pradžioje Panevėžio komunikacinėje erdvėje, savanoriškose asociacijose, savivaldybės veikloje reiškiantis pilietinėms iniciatyvoms, pastebėta pilietinės visuomenės elementų. Jie susiformavo dėl bendruomenės saviorganizacijos ir buvo autonomiški. Glaudesnio bendradarbiavimo tarp miesto bendruomenės organizacijų ir valstybinių institucijų nebuvo. Caro administracija į besikuriančius pilietinės visuomenės institutus mieste nors ir santūriai žiūrėjo, jų atžvilgiu užėmė neutralią poziciją, tačiau dažnai jų veiklą varžė arba siekė nukreipti sau naudinga kryptimi. Komunikacinėje erdvėje ir savanoriškose asociacijose galima pastebėti pilietinės visuomenės elementų diferenciaciją pagal tautinius požymius ir tautinių judėjimų raišką, bet prireikus skirtingų tautybių organizacijos bendradarbiavo, gyvybingos ir aktyvios buvo tautiniu požiūriu mišrios asociacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miesto bendruomenė; Pilietinė visuomenė; Tautos; City community; Civic society; Nations.

ENThe object of the research is the expression of civic spirit in the Panevėžys community, which was the center of the Panevėžys District of the Kaunas Province. At the beginning of the 20th century, some institutions in Panevėžys displayed some characteristics of civic society: the municipality, secondary schools, the teachers’ seminary, approximately ten elementary schools, a few industrial and financial companies, and some volunteer associations. The corpus of the research is the Lithuanian press in which news from Panevėžys was published. The analysis of the news led to the conclusion that the activities of the volunteer associations and municipality, as well as some public initiatives reveal some signs of expression of civic society. They formed due to community self-organization, and they were autonomous. No closer collaboration between the urban community organizations and state institutions existed. The tsarist administration was reserved about this formation of civic institutes in the town and took a neutral position towards them; however, the administration often tried to restrain the activity or direct its efforts into being more advantageous for the tsarist government. It is possible to see from the communication space and the activity of the volunteer organizations that there was a differentiation in society by national characteristics and expression of national movements. But when necessary, different ethnical organizations collaborated. Particularly active were ethnically mixed associations. [From the publication]

• Kas tas paslaptingasis Skyrėjas? / Arūnas Astramskas. Žiemgala. 2014, Nr. 1, p. 41-44.
• Vidurinių mokyklų atidarymas Panevėžyje: miesto bendruomenės požiūris / Arūnas Astramskas. Iš Panevėžio praeities: švietimo istorijos puslapiai / sudarytojas Arūnas Astramskas. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2008. P. 28-44.