Во имя спасения дворянского сословия? : создание родовых союзов в конце XIX - начале XX века

• Bajorų luomo gelbėjimas?: giminių sąjungų susidarymas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
• Save the noble estate?: formation of the union of noble families at the end of the 19th and beginning of the 20th centuries

LTStraipsnyje keliamas klausimas, ar bajorų luomas smuko vėlyvuoju imperiniu laikotarpiu, kokie buvo šio smukimo požymiai ir kokių priemonių imtasi, siekiant stiprinti bajorų luomą. Rusijos bajorų luomo gelbėjimo projektą įgyvendino valdžia, bajorų korporacija ir privatūs asmenys. XIX a. pabaigoje prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigta speciali institucija, kuri rūpinosi luomo gaivinimu ir rengė įstatymus. Vakarų gubernijų bajorai oficialių ir korporacinių organizacijų veikloje iš esmės nedalyvavo. Jie įsitraukė į privatų luomo stiprinimo sąjūdį, kurio pradininkai buvo Kuršo gubernijos baronai, steigę privačias bajorų giminių savitarpio pagalbos organizacijas, kitaip tariant - giminių sąjungas. Aptariamas dviejų giminių sąjungų susidarymas: Kauno gubernijoje - Meištavičių ir Minsko gubernijoje - Vankavičių. Kitos Vakarų gubernijų bajorų giminės į šį sąjūdį oficialiai neįsitraukė. Giminių sąjungų tikslą, pobūdį, struktūrą ir kompetenciją aptarė specialūs nuostatai, kuriuos svarstė Ministrų komitetas, o tvirtino vidaus reikalų ministras. Giminių sąjungų finansinė ir kultūrinė veikla aptariama bendrame politiniame ir sociokultūriniame kontekste, remiantis giminių sąjungų nuostatų tvirtinimo medžiaga, išlikusiais Vankavičių giminės sąjungos tarybos skelbimais ir finansinėmis ataskaitomis. Daroma išvada, kad giminių sąjungų susidarymo sąjūdį, kuris buvo legalus ir susilaukė valdžios palaikymo, inspiravo poreikis ne tik stiprinti šeiminius ryšius ir saugoti giminės galią bei prestižą, bet ir poreikis gelbėti bajorų luomą, kuris modernėjant visuomenei XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje prarado buvusią galią ir dėl įtakos buvo priverstas konkuruoti su kitomis visuomenės grupėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinės grupės; Bajorai; Luomai; Social groups; Nobility.

ENThis paper discusses whether the noble estate fell into decline in the late years of the imperial period, what its identifiers were, and what measures were undertaken to reinforce the estate of nobility. The project of rescuing the Russian estate of nobility (dvorianstvo) was exercised by government authorities, the corporation of nobility, and private individuals. At the end of the 19 th century a special institution for the resurrection of the estate and the drafting of laws concerning it was established under the Ministry of the Interior. The nobility of the Western provinces virtually did not take any part in the activities of official and corporate organizations. Instead, they engaged in the private estate reinforcement movement initiated by the barons of the Province of Courland, who founded private organizations to provide mutual aid amidst the nobility, in other words, unions of noble families. The article deals with the formation of two particular unions of noble families: the Meysztowicz family union in the Kaunas Province and the Wańkowicz family union in the Minsk Province. Other noble families from the Western provinces did not officially engage in the movement. The goals, character, structure and competences of such unions of noble families were set out in the special regulations established by the Committee of Ministers and ratified by the interior minister. Financial and cultural activities of these unions are discussed in a broader political and socio-cultural context, based on the documentation of the ratification of the regulations and extant notices issued by the council of the Wańkowicz family union as well as financial reports.The article concludes that the movement to form unions of noble families, which were legal and supported by the government, was triggered by the need to strengthen family ties and preserve the power and prestige of the family, as well as by the necessity to save the noble estate, which through the modernisation process of society at the end of the 19th and the beginning of the 20th centuries, started losing significance and had to compete with other social groups over societal influence. [From the publication]