LT1700 m. lapkričio 18 d. prie Valkininkų įvykusios kautynės tarp beveik du dešimtmečius iki tol Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) dominavusios Sapiegų giminės grupuotės pajėgų ir j antisapieginį judėjimą susitelkusios bajorijos, t. y. vadinamųjų respublikonų, užbaigė Sapiegų viešpatavimo laikotarpį ir leido Lietuvoje valdžią įtvirtinti respublikonams ir įvesti čia ypatingą valdymo formą. Straipsnyje aptariamas šios valdymo formos pobūdis. Pastebima, kad iki 1703 m., kai kovo 7 d. Vilniuje buvo paskelbta apie LDK generalinės konfederacijos sudarymą, respublikonai savo įvestos valdymo formos nevadino konfederacine, savęs - konfederatais, o priimamų nutarimų ar manifestų beveik niekada nevadino konfederacijomis, išskyrus etmonų valdžiai paklusti atsisakiusių kariškių konfederacijas. Pastarosios Lietuvoje XVII a. turėjo ilgą tradiciją, skirtingai nei bajorijos konfederacijos. Respublikonų dokumentuose, tokiuose kaip 1700 m. lapkričio 24 d. priimtas „Valkininkų nutarimas”, apibrėžęs naujus valdymo principus, randama sąvoka - LDK Respublika. Ji vartojama ten, kur vėliau XVIII a. didžiųjų konfederacijų skelbimo aktuose bus LDK generalinės konfederacijos sąvoka. Nors pagal esmę ir vartojimą abi šios sąvokos buvo labai artimos, bet, straipsnio autoriaus nuomone, jų negalima visiškai sutapatinti. Respublikonų vartota „LDK Respublikos” sąvoka buvo platesnė, rodė troškimą siekti ilgalaikių permainų ir paversti tokią valdymo formą ne laikina, kaip kad būdavo esant konfederacijoms, bet nuolatine.1703 m. paskelbus LDK generalinę konfederaciją respublikonų valdymo forma galutinai transformavosi į konfederacinę. 1704 m. Lietuvos konfederatai susivienijo su Lenkijos konfederatais į bendrą Sandomiero generalinę konfederaciją. Tai tapo precedentu. Nuo tada visos didžiosios XVIII a. konfederacijos buvo dualistinės. Jas sudarė dvi artimos Lenkijos ir Lietuvos generalinės konfederacijos, siejamos formalios sąjungos sutarties. Kartais (pvz., 1734-1736 m.) Lenkijoje ir Lietuvoje paskelbtos generalinės konfederacijos tiesiog artimai bendradarbiaudavo ir nesudarė formalios susijungimo sutarties. Visos XVIII a. sudarytos generalinės konfederacijos rėmėsi Lietuvos respublikonų istorine patirtimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Karai; Valdymas; Konfederacijos; Respublikonai; Wars; Confederate governance; Republicans.
ENOn the November 18,1700, near Valkininkai a battle between troops fighting on the side of the Sapieha family, which had dominated in the Grand Duchy of Lithuania for almost two decades, and anti-Sapiehian forces of the opposing nobility, the so-called republicans, took place. The battle ended the hegemony of the Sapieha house and let the republicans establish their rule in Lithuania and introduce their new form of governance. The article discusses the nature of this new form of governance. It is noted that until the March 7,1703, when the General Confederation of the GDL was proclaimed, republicans had not called their government and almost never had their resolutions and manifests called confederations. The exception was the confederations of soldiers who refused to obey the hetmans’ authority. In the 17th century these confederations had had a long tradition, contrary to the confederations of nobility. In the republicans’ documents, such as the Valkininkai Resolution from November 24,1700, which defined the principles of the new government, one can find the term Republic of the GDL. It is used in places where later the term General Confederation of the GDL is used in the 18th-century acts declaring the grand confederations. Even though in principle these two terms and notions were close in their meaning, the author of the article tends to think that they cannot be considered the same. The term ”the Republic of the GDL” used by the republicans, was broader and revealed their aspirations to seek long-term. [...]. [From the publication]