Prałaci kapituły Katedralnej dziecezji Wileńskiej w pierwszej połowie XIX wieku

• Vilniaus vyskupijos Katedros kapitulos prelatai XIX a. pirmojoje pusėje
• Prelates of the Cathedral Chapter of the Vilnius episcopate in the first part of the 19th century

LTVilniaus vyskupijos katedros kapitula veikė kaip savo statutą turinti korporacija, kurią sudarė prelatai ir kanauninkai. Po padalijimų Vilniaus katedros kapitula išlaikė buvusį statusą, iš dalies ir funkcijas. Nepaisant imperijos valdžios kišimosi j vyskupijos valdymą, XIX a. pradžioje kapitula tradiciškai dalijosi su vyskupu administravimo pareigomis. Joje išliko dar XVI a. pradžioje įteisintos šešios prelatūrų pareigybės (prepozitas, dekanas, arkidiakonas, kustosas, scholastas, kantorius). Prelatai buvo skiriami iš kapitulos tikrųjų narių ar jų koadjutorių tarpo. Pirmenybė teikta nepriekaištingos reputacijos dvasininkams, turintiems mokslo laipsnį. Iš kandidatų į Vilniaus kapitulos narius iki XIX a. trečiojo dešimtmečio pradžios reikalauta pateikti kilmės dokumentus. Vyskupijos ordinaras, buvusios Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikais turėjęs išimtinę teisę nominuoti katedros kapitulos narius, jos neteko, kai 1817 m. įsteigus Dvasinių reikalų ir viešojo švietimo ministeriją šią teisę perėmė imperatorius. Kurį laiką Vilniaus vyskupijoje šį reikalavimą buvo bandoma apeiti. Tai patvirtina istoriografijos teiginį, kad Romos katalikų vyskupijų katedrų kapitulos, atsidūrusios Rusijos imperijoje, savo veikloje ilgiausiai išlaikė ATR laikų tradicijas. Nuo 1798 m. iki XIX a. penktojo dešimtmečio pabaigos prelatų pareigas ėjo 23 dvasininkai. Iš jų keletas asmenų ėjo aukštas bažnytines (metropolito, vyskupo) ir pasaulietines (universiteto rektoriaus) pareigas. Dalis jų garsėjo mokslo ir literatūros darbais, švietimo ir kultūros iniciatyvomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Arkikatedros; Vyskupijos; Prelatai; Kapitulos; Kanauninkai; Dvasininkija; Vilnius; Cathedral Chapter; Episcopate; Prelates; Church.

ENThe Cathedral Chapter of the Vilnius Episcopate consisted of prelates and canons and functioned as a corporation with its own status. After the partitions of the Commonwealth, the Cathedral Chapter retained its status, and partially its functions. Despite constant imperial attempts to intervene in the governance of the episcopate, in the beginning of the 19th century the Chapter traditionally shared administrative duties with the bishop. It retained six positions in the prelatures, which were legally established in the beginning of the 16th century: a preposi- tus, dean, archdeacon, custos, scholar, and cantor. The prelates were appointed from within the ranks of the actual members of the chapter or their coadjutors. The most favored were clergymen with an impeccable reputation, holding a degree. Until the beginning of the 1820s, the candidates for membership in the Vilnius Chapter had been required to submit documents proving their origin. An ordinary of the episcopate lost the sole right he had in the times of the Commonwealth Republic to nominate members of the Cathedral Chapter; this prerogative went to the emperor when the Ministry of Spiritual Affairs and Public Education was formed in 1817. For a time in the Vilnius Episcopate there were attempts to bypass this requirement. This can be also affirmed by the historiographical statement that, after coming under the Russian Empire, the cathedral chapters of the Roman Catholic episcopates preserved their Commonwealth Republic-era traditions for the longest period of time. [...]. [From the publication]

• Archyviniai šaltiniai XIX a. Lietuvos katalikų dvasininkijos socialinės raidos tyrimams : tarnybos lapai / Aldona Prašmantaitė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2013, t. 37, p. 41-64.
• Povilas Ksaveras Bžostovskis - Paulavos respublika / sudarytoja Aurelija Arlauskienė. Vilnius : Projektų vykdymo sprendimai, 2014. 263 p.
• Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m / Vytautas Merkys. Vilnius : Versus Aureus, 2006. 479 p.
• Wileńska Kapituła Katedralna w zapisie źródłowym : część pierwsza: Ksawey Franciszek Michał Bohusz, Mamert Herburt z Fulszttyna, Jan Kurczewski - regestratorzy protokołów z posiedzenia kapituły / Wioletta Pawlikowska. Lituano-slavica posnaniensia : studia historica. 2007, 12, p. 109-141.