Cykle życia jednostki i rodziny: na przykładzie chłopów litewskich w XVII wieku

• Individo ir šeimos gyvenimo tarpsnių ciklai: XVII a. Lietuvos valstiečių pavyzdys
• Individual and family life course among Lithuanian peasants in the 18th century

LTXVIII a. Lietuvos valstiečių šeimos demografija nėra tyrinėta. Straipsnyje, remiantis 1789 m. Šiaulių ekonomijos inventoriumi, parodomos kai kurios šeimos ir individo gyvenimo tarpsnių ciklo atkūrimo galimybės ir tokio pobūdžio tyrimų metu kylančios problemos. Inventoriuje pateikiami namų ūkyje gyvenusių asmenų surašai (įskaitant samdinius) nurodant jų amžių ir giminystės laipsnį su namų ūkio galva. Namų ūkių (1 012 ūkių) gyventojų analizė rodo, kad Šiaulių ekonomijos valstiečių šeimose 34,1 % sudarė vaikai. Jų amžiaus, skaičiaus ir samdinių amžiaus dinamika rodo, kad Šiaulių ekonomijos valstiečių vaikystės etapas baigdavosi apie 10-14 metus (t. y. kiek anksčiau negu Vakarų arba Vidurio Europoje). Antroji stambi grupė - samdiniai sudarė 21,3 % namų ūkių gyventojų. Šio regiono jaunimo tarnybos laikotarpis trukdavo maždaug iki 20-24 metų amžiaus. Vyresnėse amžiaus grupėse stipriai mažėjantis tiek samdinių, tiek su tėvais gyvenančių vaikų skaičius gali rodyti, kad būtent šiame amžiuje imamos kurti šeimos. Inventoriuje nenurodoma šeimas sukūrusių asmenų amžiaus, todėl informacijos apie šeimos sudarymo etapų trūksta. Taip pat negalima atsakyti į klausimą, ar nauja sutuoktinių pora sukurdavo atskirą namų ūkį. [...] Šiaulių ekonomijos inventoriaus duomenys nėra pakankami, norint atkurti visą šeimos ir individo gyvenimo tarpsnių ciklą. Didžiausias jo trūkumas - nenurodytas šeimas sukūrusių asmenų amžius ir surašymo metu užfiksuota statiška šeimos struktūra, neatspindinti šeimos ir individo gyvenimo tarpsnių dinamikos. Vis dėlto, atsižvelgiant į nedidelį šaltinių, suteikiančių duomenų apie XVIII a. Lietuvos valstiečių šeimos demografiją, pasirinkimą, Šiaulių ekonomijos inventorius yra vertingas šaltinis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstiečiai; Šeimos; Demografija; Ūkiai, namų; Statistika; Peasants; Families; Demography; Statistics; Household.

ENThis study proposes a possible reconstruction of the life course of individuals and families in 18th-century Lithuania, based on the Inventory of the Šiauliai Economy (crown estate) from 1789, and discusses the issues which might occur in studies of such type. The Inventory encompasses lists of household members, including farmhands, indicating their age and relation to the head of household. Analysis of 1,012 households reveals that 34.1 percent of peasant family members in the Šiauliai Economy were children. The stage of childhood ended around the age of 10-14 in peasant families in the Šiauliai Economy, while this stage usually ended a bit later for Western and Central European families. A second large group, which made up 21.3 percent of household members, were farmhands. The young men’s service period usually lasted till they turned 20-24 years old. A decreasing number of offspring living with their parents, and farmhands among older people might indicate that around this age they were creating their own families. In the Inventory there are no data about the age of those getting married; therefore there is not enough information about the stage of creating a family. The Inventory also does not provide enough evidence to establish whether a young married couple formed a separate household. [...] The data in the Inventory of the Šiauliai Economy is insufficient to reconstruct the whole of life course for families and individuals. The most significant shortcoming is the lack of data about the age of marrying couples and the static family structure recorded in the census, which docs not reflect the dynamics of life course of families and individuals. However, the Inventory of the Šiauliai Economy is a valuable source provided the small range of sources giving insight into the demographic situation of peasant families in 18th-century Lithuania. [From the publication]