Городские элиты Гродро в XVIII веке: критерии оценки и механизмы формирования

• Gardino miesto elitas XVIII a. vertinimo kriterijai ir kūrimosi mechanizmas
• Grodno urban elites in the 18th century: evaluation criteria and mechanisms of formation

LTStraipsnyje aptariamas Gardino miesto elito fenomenas XVIII a. Miesto elitą formavo visos miesto bendruomenės. Jo išskyrimas leidžia tirti tradicinės iki industrinės visuomenės struktūrą atsižvelgiant ne tik į luominius skirtumus, bet ir į individų socialinio statuso kitimą. Miesto elitu autorius laiko vidinės organizacijos neturintį sluoksnį. Jam priklausė labiau išsilavinę ir kompetentingi miestiečiai, sudarantys valdantįjį ir nevaldantįjį elitą. Naujųjų laikų Gardine egzistavo ne tik dinastinis elitas. Jo sudėtis buvo dinamiška. Tai lėmė migraciniai procesai, miesto sociumo pasipildymas naujais miestiečiais (pirkliai ir pasiturintys amatininkai), taip pat senųjų miestiečių klanų nykimas. Gera materialinė padėtis paprastai leido siekti aukščiausių pareigybių miesto institucijose, tačiau pastebėta atvejų, kai akivaizdaus ryšio tarp turtinės padėties ir valdžios nebuvo. Todėl autorius išskiria pirklių ir amatininkų elitą, taip pat dar vieną elito grupę, kurią sudarė išsilavinę miestiečiai (gydytojai, architektai, mokytojai, taip pat masonai). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Socialiniai luomai; Ekonominė padėtis; Elitas; Social conflicts; Urban elite; Elite.

ENThis paper attempts to examine the phenomenon of urban elites in the 18th-century Grand Duchy of Lithuania using the example of the city of Grodno. The term “urban elite” implies that it was a part of the urban community comprising a number of small and loosely connected groups of people. Belonging to the elite meant possessing a high social position, holding power and wealth, and having access to a high level of education. Such distinction reveals the structure of the traditional pre-industrial society not only through the lens of the division into estates but also through the process of tracking the evolution of the social status of an individual. Grodno was not run only by dynastic elites. The structure of the urban elite was dynamic due to constant migration and growth of the urban population as a result of the incorporation of merchants and wealthy craftsmen. Some older urban clans became extinct for various reasons. Although achieving high material status as a rule meant also entering the ruling group, there were cases when the relationship between possessing material goods and belonging to governing bodies was not proved. This is why one may talk of the merchant and artisanal elite of the city. Moreover, an analysis of sources allows another type of the elite to be distinguished, one possessing educational capital (doctors, architects, teachers and masons). [From the publication]