Išgyvenamas negalios apimtas kūnas

LTŠiame straipsnyje, pasitelkiant M. Merleau-Ponty kūno fenomenologijos įžvalgas ir asmenines judėjimo negalią turinčių žmonių naracijas, atskleidžiama, kaip judėjimo negalią turintys asmenys patiria ir išgyvena pasaulį per savo negalios apimtą kūną, ką reiškia ne tik turėti neįgalų kūną, bet ir gyventi, būti juo. Vėlesniame gyvenimo tarpsnyje po traumos asmenis užklupusi negalia išgyvenama kaip tam tikras kūno nepaklusnumas, kuris gali pastūmėti neįgalų asmenį į minties ir kūno dualumo išgyvenimą, kitaip tariant, išgyventi įtrūkį tarp Aš ir savojo kūno. Tačiau asmenys, neįgalūs nuo vaikystės ar turintys įgimtą negalią, savo kūno disfunkcionalumo ar riboto pajėgumo judėti nesureikšmina ir neakcentuoja neįgalumo kaip tam tikros problemos ar kliuvinio būti pasaulyje, nes nuo mažens patiria nuolatinį sąlytį su pasauliu per negalios paliestą kūną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Judėjimo negalia; Neįgalus kūnas; Subjektyvi prasmė; Kūno fenomenologija; Motor disability; Disabled body; Subjective meaning; Body phenomenology.

ENThis article applies the body phenomenology perspective of M. Merleau-Ponty to explore how people with motor disability experience the lived world through their disabled bodies, and in what senses their relationship with the world – as well as with their body, which is also a part of the world – is coloured. Their personal narratives are based on qualitative in-depth interviews and suggest that disabilities acquired by people at later stages of their lives are experienced as certain disobediences of the body, i.e., the discrepancy between the intentions to move and the movement itself. The loss of tactile sensations in the separate parts of the body complicates the subject’s relationship with the world because, in the case of the non-sensitive areas of body, the contact with the world is indirect, i.e., created through some other part of the body as an intermediary. The individuals who possess a congenital disability or that have acquired it in childhood do not give any prominence to the disfunctionality of their body or to the limited capacity of movement and do not focus on the disability as a certain problem or a hindrance to their existence in the world; it is so because ever since their early age they are in constant contact with the world through the body affected by the disability. On the other hand, for them a physical disability is actualised in their interactions with other non-disabled corporeal subjects as well as in confrontations with the physical objects occurring in their living environments, which, due to their own disability, they are unavailable to dispose of. [From the publication]

• Asmenų su judėjimo negalia įsitraukimo į darbo rinką galimybės / Salomėja Karasevičiūtė, Marija Kazlauskienė. Homo-societas-technologiae. 2023, 1 (10), p. 63-69.
• Intersubjektyvumo ir kūniškumo plotmių sankirta. Fenomenologinė perspektyva : disertacija / Donatas Večerskis. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 135 p.
• Judėjimo negalią turinčių asmenų fenomenologinė gyvenamojo pasaulio analizė : disertacija / Jolita Viluckienė. Vilnius, 2011. 253 p.