Tikėjimo ir laimės sąsajos
LTVisuomenės raidos modeliai paprastai konstruojami remiantis ideologinėmis nuostatomis, tarp kurių vyrauja nuolatinės ekonominės plėtros, BVP (bendro vidaus produkto) augimo prioritetas. Tokia nuostata pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau kritikuojama. Pavyzdžiui, G. Spethas (2008) rašo, kad norėdama pereiti nuo krizių prie tvarumo šiuolaikinė visuomenė turi keisti raidos kryptį, suteikti prioritetą humanistinėms vertybėms. Pastarasis galimos raidos modelis ekonomikos ir jos nuostatas atitinkančios felicitarinės (lot. felicitas – laimė) politikos požiūriu įgyvendintas bene sėkmingiausiai. Pažymėtina, kad ši politinės ir ekonominės minties kryptis deklaruoja išskirtinį rėmimąsi visuomenės tyrimais ir įvertinimu. Naujų sąvokų, o ypač laimės sąvokos, kuri bene subjektyviausiai ir plačiausiai nusako visuomenės būseną, įtraukimas į visuomenės tikslų sampratą, anot A. Sumnerio (2006), liudija darnaus vystymosi, žmogaus raidos, prioritetą, kurį atitinka ir laimės tyrimų plėtra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Felicitarinė politika; Felicitarinė politika, Lietuvos gyventojų laimės lygis, tikėjimo ir laimės sąsajos; Lietuvos gyventojų laimės lygis; Tikėjimo ir laimės sąsajos; Faith and hapiness interface; Felicitary policy; Felicitary policy, happiness of Lithuanian population, faith and happiness; Happiness of Lithuanian populiation; Interface.
ENCore values that guide a personality due to its well-being, a sense of life, and generally-good luck. Among these values are significant at the place occupied by the secular or religious values. This paper presents the Lithuanian population happiness levels and interfaces with the belief / disbelief results. The survey in 2014. September. The research method-a survey respondent’s home. In total, 1 005 people over 18 years of age. The study shows that the respondents can be grouped into three distinguished by the irhappiness and future prospects of the perception of groups. The first group composed 45.1 % of respondents who consider themselves happy and hope for a successful future. The second group – Negative evaluating the current situation, but waiting for positive change. It would depend to 32.9 % of the respondents. The third group, which includes one in five respondents (20.9 %) is present and disappointed they did not expect positive change in people. The collected do not allow statistically sound conclusions about the detailed belief / disbelief and happiness interfaces. Trend can befound, believe that, regardless of religious practice may be happierth another respondents. It was found that non-believers and atheists below assessed their happiness than th eother respondents. [From the publication]
- Characteristics of the economic phenomenon of happiness and related aspects among the selfemployed population in Lithuania / Viktorija Tauraitė, Akvilė Aleksandravičienė. Economics and Sociology. 2023, 16, 2, p. 229-247.
- Klaipėdos valstybinės kolegijos Verslo fakulteto studentų savirealizacijos galimybių tyrimas / Rasa Nutautienė, Aurelija Zonienė. Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos. 2018, 1 (7), p. 135-140.
- Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje / Aida Savicka, Rūta Žiliukaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 22-36.
- Rengimas santuokai ir šeimai / Kęstutis Ralys. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 301 p.
- Search for spiritual assistance in religious organizations: what are the motives of persons who have experienced destructive relationships at work? / Jolita Vveinhardt and Mykolas Deikus. Frontiers in psychology. 2021, 12, 1 pdf (11 p.).
- The Relationship between time allocation for work and personal life and happiness / Viktorija Tauraitė, Akvilė Aleksandravičienė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2023, Vol. 13, p. 22-41.
