Postmaterialiųjų vertybių raida netikrumo sąlygomis : Lietuvos atvejis

LTVakarietiškose visuomenėse stebima vertybių kaita, kuri įvardijama kaip laipsniškas perėjimas nuo išlikimo prie savirealizacijos vertybių. Ligšioliniai postmaterialiųjų nuostatų tyrimai Lietuvoje rėmėsi dviejų Europos vertybių tyrimų duomenimis – 1990 ir 1999 metų. Jie parodė, kad mūsų visuomenė nėra homogeniška šių vertybių požiūriu, ir yra prasminga kalbėti apie postmaterializmą Lietuvos kultūros kontekste, tačiau paliko daug neatsakytų klausimų apie postmaterialiųjų vertybių dinamiką mūsų visuomenėje. Šiame straipsnyje pristatomi 2005 ir 2008 metų tyrimų duomenys, kurie suteikia pagrindą naujoms įžvalgoms apie materialiųjų ir postmaterialiųjų vertybių pokyčius trapiame Lietuvos socialiniame, politiniame ir ekonominiame kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vertybių kaita; Postmaterializmas; Išlikimo vertybės; Savirealizacijos vertybės; Value change; Postmaterialism; Survival values; Self-realisation values.

ENThis article presents the data of value surveys conducted in 1990, 1999, 2005 and 2008 in Lithuania with the focus on postmaterialist value change in fragile social, political and economic context. As the data prove, value orientations of the population are not clearly formed and consolidated as they change quickly reacting to momentary economic and political situations. The most unexpected was the fact that at the moment of the fastest economic growth of the country the highest level of respondents with materialist orientations was recorded in Lithuania. The distribution of these value orientations among society and their dynamics, as well as their relationship with associated attitudes is also hardly explained by postmaterialist theory. All this suggests that postmaterialist values orientation is not an organic and relatively stable part of personal values system, which brings together and determines other attitudes. It reflects not so much the deep-rooted values but rather instant judgments related to very specific problems that actualize in specific social and economic situations. [From the publication]

• Administrative law in the sphere of public policy upon restoration of independence of Latvia and Lithuania / Janis Načisčionis, Algimantas Urmonas. Viešoji politika ir administravimas. 2021, t. 20, Nr. 1, p. 127-143.
• Conceptualisation of the meaningful life among rural and urban young people / Rita Mičiulienė, Rita Garškaitė. Rural development. 2017, vol. 8, p. 1199-1206.
• COVID-19 pandemijos signatūros: technologinė skverbtis į pilietiškumo sritį / Dainius Genys. Darbai ir dienos. 2020, t. 74, p. 123-138.
• Ekonominių ir religinių veiksnių įtaka postmaterialistinių vertybių sklaidai pirmojoje pokomunistinėje kartoje: lyginamoji 24 šalių analizė / Laura Daukšaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 76-91.
• Lietuvos ekonomikos transformacija 1990–2008 metais: etapai ir pagrindinės ekonominės politikos klaidos / Raimondas Kuodis. Pinigų studijos. 2008, Nr. 2, p. 97-105.
• Vertybių ir tėvų palaikomo santykio su vaikais efektas akademiniams vaikų pasiekimams mokykloje: trijų kohortų Lietuvos gyventojų (18-52 m.) palyginimas / Apolonijus Žilys. Pedagogika. 2024, 153, 1, p. 90-119.
• Visuomenės ir ekspertų rizikos suvokimo skirtumai Lietuvoje: lokalūs rūpesčiai ir globalūs kontekstai / Aistė Balžekienė, Eimantė Zolubienė, Agnė Budžytė. Filosofija. Sociologija 2022, t. 33, Nr. 4, p. 385-396.