Kvaišalų geografija posovietiniame mieste : nelegali narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanija Klaipėdoje, 1990-2010 m.

LTStudijoje aptariami kvaišalų geografijos pokyčiai, įvykę Klaipėdoje 1990-2010 m. Pritaikius erdvinę analizę, siekiama įvertinti piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir nelegalios kvaišalų apyvartos koncentraciją, nustatyti šių reiškinių sąsajas su konkrečiais urbanistinės erdvės režimais ir svarbiausias erdvines slinktis posovietiniu laikotarpiu. Studijoje panaudoti geoduomenys apie 1351 nusikaltimą, susijusį su nelegalia narkotikų apyvartą, ir apie 1510 registruotus narkotikų vartotojus. Duomenys paimti iš dviejų socialinės kontrolės registrų – Klaipėdos priklausomybės ligų centro ir Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato. Erdvinė analizė parodė, kad svarbiausi kvaišalų geografijos pokyčiai mieste nulemti anoniminės narkotikų platinimo ekonomikos formavimosi, kuris prasidėjo apie 1997-1999 m. Ankstyvuoju posovietiniu laikotarpiu mieste narkotikų vartojimas ir nelegali apyvarta vyko pogrindiniuose socialiuose tinkluose, kur svarbus vaidmuo teko pasitikėjimui ir tiesioginei komunikacijai, o kvaišalų saugojimo, gamybos, apyvartos ir vartojimo vietos dažnai sutapdavo. Tokių socialinių tinklų erdvinė sklaida mieste buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl jų negalima buvo lengvai identifikuoti pagal erdvinius atributus. Tačiau anoniminės kvaišalų ekonomikos, grindžiamos tik pinginiais santykiais, formavimasis labai aiškiai diferencijavo kvaišalų vartojimo ir apyvartos vietas. Svarbiausios platinimo vietos tapo miesto prekybos centrų prieigos, turgus ir naktiniai klubai. Sociologiškai tokių kvaišalų geografijos pokyčius galima interpretuoti kaip perėjimą nuo subkultūrinių tinklų, kuriuose cirkuliavo vietinės gatvinės farmakologijos žinios, prie globalių vartotojiškos kultūros nuostatų įsigalėjimo „narkotikų ekonomikoje“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nelegali narkotinių medžiagų apyvarta; Nusikaltimai; Narkomanija; Posovietinis; Miesto erdvė; Erdvinė analizė; Drug crime; Drug abuse; Urban space; Post-soviet; Spatial analysis.

ENThis study explores transformations of local drug geography in Klaipeda, 1990-2010. Using spatial analysis of geocoded data about 1351 cases of drug crime (manufacturing, storing, possession, and sale) and 1510 registered drug users, we researched spatial-temporal patterns of drug crime and drug abuse in changing post-soviet urban environment. Data for this study was provided by Klaipeda Police Headquarters and Klaipeda Centre for Addictive Disorders. We found, that key changes within local drug geography started in 1997-1999 and were caused by development of new economy expanding drug sale to anonymous customers. Since the collapse of the Soviet regime, drugs were mostly manufactured, circulated and used within underground social networks of drug users. The main features of those networks were trust and direct communication among drug users and dealers, who regularly were drug users also. Therefore drugs were locally produced, stored, sold and used in the same places; places of drug abuse and drug crime regularly overlapped. Nevertheless spatial patterns of such underground networks were more accidental in their nature, they had not clear attributes of spatial identify within urban environment. But newly emerging drug economy was based on commodity-money relations between drug dealers and drug users and new market regime clearly differentiated places of drug sale and drug use. Drug sale moved from blocks to the night clubs, marketplaces and surroundings of huge shopping centres. Sociologically such change within drug economy of post-soviet city might be interpreted as a shift from subcultural networks, where local knowledge and practices of street pharmacology were transmitted to new users, to the conspicuous consumption of branded and recreational drugs. [From the publication]