Diagnozė – šiuolaikinė vergovė: ar įmanoma ją sustabdyti? : vyraujančios teismų praktikos tendencijos

LTPrekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergijos apraiška. Vergijos reiškinys moderniuoju periodu yra įgavęs keletą naujų pavidalų, tačiau išliko jos pagrindinis bruožas – žmogaus laisvės suvaržymas. Neretai vergovės aukos užverbuojamos, išvežamos arba apgyvendinamos jėga, prievarta ar apgaule, visaip išnaudojamos (taip pat ir seksualiai), verčiamos dirbti, teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti vidaus organus. Prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus laisvei, orumui ir vientisumui. Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Pažymėtina, jog vėliausi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio nuostatų pakeitimai1 buvo suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Taigi, Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinti visi pagrindiniai prekybos žmonėmis sampratos komponentai. Straipsnyje autorius pateikia šiuolaikinės prekybos žmonėmis paplitimą, jos formas bei būdus pasaulyje ir Lietuvoje, vertina teisėsaugos institucijų galimybes kovojant su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu bei galimybes apsaugoti nukentėjusiuosius (aukas) nuo šios nusikalstamos veikos. Didesnį dėmesį straipsnio autorius skiria Lietuvos teismų praktikos, susijusios su prekybos žmonėmis, analizei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis kodeksas; Prekyba žmonėmis; Nukentėjusiojo (aukos) pažeidžiamumas ar priklausomumas; Prekybos žmonėmis baudžiamumas; Criminal Code; Trafficking in human beings; Vulnerability and dependence of victims; Punishability of trafficking in human beings.

ENTrafficking in human beings is a serious crime and abuse of an individual’s fundamental rights and dignity. It involves the exploitation of vulnerable persons who are traded by criminals as commodities for the sole purpose of economic gain. Usually characterised as transnational, this crime affects victims regardless of their gender and age and, due to its nature, is often hard to discover and investigate. The crime of trafficking in human beings shall include, at a minimum, the exploitation of prostitution of others or other forms of sexual exploitation, forced labour or services, slavery or practices similar to slavery, servitude or removal of organs. Human trafficking always targets vulnerable individuals. Such vulnerability might be of any kind, whether physical, psychological, emotional, family-related, social or economic. In short, the exploitation can be any state of hardship in which a human being is impelled to accept being exploited. Exploitative situations are hard to discover due to their clandestine nature and because of the difficulty of recognising the abuse, although a victim of trafficking might be aware of being involved in an exploitative situation. In the article, the author presents the prevalence of modern trafficking in human beings, its forms and ways in Lithuania as well as in the world. In addition, the author evaluates the efforts of law enforcement authorities to combat this negative social phenomenon and protect victims of this criminal offense. The author gives more attention to analysis of Lithuanian case law related to trafficking in human beings. It should be noted that the Supreme Court of Lithuania has already formed the standards of Article 147 of Criminal Code dealing with trafficking in human beings and consolidates them in judicial precedents. [From the publication]