Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimas: politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos vaidmuo
LTStraipsnyje, analizuojant politinį, mokslinį ir žiniasklaidos diskursus bei parodant jų tarpusavio santykius, atskleidžiami viešojo Lietuvos energetinio saugumo diskurso formavimo ypatumai. Diskurso analizė paremta M. Foucault teikiamais diskurso analizės principais (Foucault 1972; Foucault 1998). Siekiama parodyti politinio, mokslinio ir žiniasklaidos diskursyvaus žinojimo kryptį, jų kūrimo trajektorijas, sutinkamas įsitvirtinimo strategijas bei konkuravimo taškus. Analizuoti diskursai pasižymi skirtinga orientacija, autentiška terminologija, naudojamomis specifinėmis diskurso argumentų autorizacijos procedūromis. Formuojant viešąjį Lietuvos energetinio saugumo diskursą santykiai tarp politikų, mokslininkų ir žiniasklaidos dar tik formuojasi. Kol kas nematyti aiškių principų, kaip politiniame diskurse galėtų būti racionaliau panaudojami moksliniai argumentai arba kaip žiniasklaida galėtų paskatinti valdžią labiau argumentuoti realizuojamos energetikos politikos atitikimą visuomeniniam interesui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Energetinis saugumas; KAD; KDA; Mokslas; Politika; Žiniasklaida; CDA; Discourse; Energy security; Media; Politics; Science.
ENThis article makes use of discourse analysis to examine the interrelation of politics, science and media in the Lithuanian discourse on energy security. It argues that, considered as a discursive formation in Foucault’s terms , this energy security discourse is still in the early stages of its development: within it, politicians, scientists and media commentators have different arguments, orientations, procedures, terminologies and finally goals. There is for example no clear rational framework for using scientific arguments in the context of politics. It is also unclear how the media can serve as a substantive watchdog over government policy towards energy. Further, scientific writing noticeably lacks communicative efficacy, the effect being to restrict the potential of scientific discourse in helping politicians make more sustainable decisions, and in helping media commentators to ground their arguments on a more solid and scientific basis. All of this leads to a rather spontaneous and elementary discursive formation, one which does not permit the realisation of more consistent and complete state policies towards energy security. [From the publication]
