LTStraipsnyje nagrinėjama vienos iš intonacinės sistemos sudėtinių dalių – sintagminės sklaidos, kaip garsinės nežodinės komunikacijos priemonės samprata bei funkcinės galimybės lietuvių ir rusų kalbose. Intonacijos apskritai ir kiekvieno jos sistemos nario atskirai, tuo pačiu ir sintagminės sklaidos, raiškos galimybės priklauso nuo kalbos tipo, jos sandaros ypatumų. Skirtingų kalbų tipų (rusų, vietnamiečių, arabų, chindi, ispanų ir kt.) gretinamieji tyrimai parodė, kad sintagminės sklaidos galimybės didesnės analitinėse ir mažesnės flektyvinėse kalbose. Tačiau ir to paties tipo kalbose sintagmines sklaidos funkcionalumas varijuoja, priklausomai nuo leksiniu, gramatiniu ir kitu kiekvienos kalbos raiškos priemonių galimybių. Tyrimas parodė, kad abiejose kalbose sintagminė sklaida pasižymi gana dideliu funkcionalumu, nors lietuvių kalboje, lyginant su rusų, jos galimybės šiek tiek mažesnės. Tai sąlygoja didesnis lietuvių kalbos flektyvumo laipsnis, skirtingai nuo rusų kalbos, kurioje atsiranda vis daugiau analitinio tipo požymių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neverbalinė komunikacija; Intonacinė sistema; Sintagminė skaida; Analitinės kalbos; Flektyvinės kalbos; Intonation system; Syntagmatic distribution; Sound non-verbal communication; Analitical languages; Flective languages.
ENThis article studies the concept of a complex aspect of intonational systems, syntagmatic division, as a non-verbal component of spoken communication and its functional possibilities in Lithuanian and Russian. The expressive possibilities of intonation generally, and of each of the system’s components, likewise of its syntagmatic divisions, depend on the nature of the language and its structural possibilities. Comparative studies of languages of quite different types (Russian, Vietnamese, Arabic, Hindi, Spanish, etc.) have shown that the possibilities for syntagmatic division are greater in analytic languages and fewer if flexional languages. However, even between languages of the same type, the functionality of syntagmatic division varies depending on the lexical, grammatical and other expressive possibilities of each language. Research has shown that in both languages the functionality of syntagmatic division is quite good, even if slightly less so in Lithuanian as compared to Russian. This is due to the larger degree of flexionality in Lithuanian, unlike Russian, is showing signs of drifting toward the analytical type.