Smurto prieš moteris prevencija: nacionalinės teisės spragos

LTStraipsnyje nagrinėjamos nacionalinės teisės spragos, nustatant bendrąsias prevencijos priemones, skirtas mažinti smurtą prieš moteris visuomenėje, ir užkertant kelią pakartotiniam smurtui. Nacionalinis teisinis reglamentavimas yra vertinamas atitikties tarptautinei teisei aspektu. Išskiriamos bendrosios prevencijos spragos: nepaisant rezonansinių bylų, nei įstatymuose, nei programose šiuo metu nebėra esminio tikslo mažinti smurtą prieš moteris ir mergaites visuomenėje ir tą atspindinčių tikslinių prevencijos priemonių. Neįtraukiami svarbūs prevencijai švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriai, nors valstybės turi pozityvią pareigą užkirsti kelią smurtui mokyklose, todėl šių sektorių įsitraukimas yra labai svarbus prevencijai . Trūksta ir sąsajų su tarptautine teise bei esminio smurto priežasties suvokimo – t. y. tikslo mažinti moterų ir vyrų nelygybę, kuri ir nulemia smurto prieš moteris epidemiją pasauliniu mastu. Išskiriamos ir pakartotinio smurto prevencijos spragos bei rekomenduojama apsaugos priemonių reforma, kuri leistų taikyti šias priemones ne tik nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Rekomenduojamos skirtingų rūšių ir ilgiau veikiančios apsaugos priemonės. Taip pat rekomenduotina ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei šalinimo, kuri yra esminis regioninės teisės aktas, įtvirtinantis bendrąsias valstybių pareigas užkirsti kelią smurtui ir numatantis išsamias prevencijos priemones. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Smurtas prieš moteris; Smurtas artimoje aplinkoje; Prevencijos priemonės; Apsaugos priemonės; Pakartotinio smurto prevencija; Stambulo Konvencija; Violence against women; Domestic violence; Prevention; Protection measures; Istanbul Convention.

ENThe paper focuses on the gaps in national law in preventing repetitive violence and adopting a general strategy for the prevention of violence against women. The national legislation of the Republic of Lithuania is evaluated in relation to international law in the area of gender-based and domestic violence. Notably, Lithuania is a party to the corresponding international documents in this area. However, the national legislation at the level of laws and regulations lacks links with international law and relevant documents. The basic preventive measures are very broad and are not targeted at the elimination of violence against women; instead, they seek to decrease the numbers of crimes in the area of domestic violence. The most relevant sectors for prevention, i.e. the health care sector and the education sector, are not involved. The objectives of prevention are not placed within the gender equality paradigm, and violence against women is not seen as being connected with stereotypes and discrimination. In addition, gaps are identified in the prevention of repeated violence against women. The paper suggests that the system of protective orders should be reformed so that protective orders are available to all victims of violence and not limited to domestic violence victims. Both civil and criminal protection measures should exist, and they should be applicable to post-trial victims as well. It is also recommended that the Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence, which is the most thorough document on prevention, be ratified. Ratification would improve the weakest point in Lithuanian legislation on violence against women – the prevention of violence. [From the publication]

• Applying monocausal, bicausal and primary therapeutic intervention models in the Lithuanian children's rights protection system / Brigita Kairienė, Jolanta Pivorienė, Agata Katkonienė. Social inquiry into well-being 2022, 20, 2, p. 48-60.
• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ir teismų praktika jį taikant / Eitvydas Zurba. Jurisprudencija 2024, Nr. 31 (1), p. 118-142.
• Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimas Lietuvoje / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Filosofija. Sociologija 2024, t. 35, Nr. 2 priedas, p. 13-24.