LTStraipsnis analizuoja bendruomeninių organizacijų veiklą posovietiniame Vilniuje. Siekiama ištirti: priežastis, kodėl kuriasi Vilniaus bendruomeninės organizacijos; bendruomenės lyderių motyvaciją; priežastis, kodėl piliečiai vangiai dalyvauja bendruomeninių organizacijų veikloje; bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo su vietos valdžia problemas. Nors bendruomenių organizacijų veikla Vilniaus mieste yra fragmentiška, kai kurios jų pasiekė reikšmingų rezultatų. Bendruomeninės organizacijos sėkmingai mobilizuojasi kovai su nelegaliomis statybomis jų kaimynystėje, taip pat siekdamos išsaugoti žaliąsias Vilniaus zonas. Sėkmingi bendruomeniniai judėjimai turi charizmatinių lyderių, kurie skiria ne tik savo laisvalaikį, bet ir piniginius resursus bendruomeninės organizacijos veiklai užtikrinti. Ekonominiai sunkumai, žemas pilietinės visuomenės lygis, didėjanti individualizacija ir pajamų nelygybė Lietuvoje trukdo bendruomenių veiklai plėtotis. Tyrimas atskleidė, kad politinė ir institucinė struktūra yra nepalanki pilietinėms iniciatyvoms. Vietos valdžia neremia pilietiškų bendruomeninių organizacijų (tų, kurios susikūrė piliečių iniciatyva, o ne buvo įkurtos savivaldybės pastangomis). Bendruomeninės organizacijos dažnai susiduria su vietos valdžios abejingumu arba patiria konfrontaciją su vietos valdžia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomeninės organizacijos; Miesto politika; Posovietinis miestas; Socialiniai judėjimai; Vilnius; Vilnius, socialiniai judėjimai; Community organizations; Community organizations, Vilnius; Lithuania; Post-Soviet city; Urban movements; Urban policy; Vilnius.
ENThis paper reviews activities of community organizations in the post-Soviet city of Vilnius. The particular attention is paid to the reasons for mobilization of the local communities; the leadership and motivation; the reasons for non-participation; and the communication with the local authorities. The findings of this paper show that mobilizations are not taking place on the massive scale. However, they are being institutionalized and have achieved noteworthy results. Communities mobilize against illegal or unwanted constructions close to their vicinity or to defend green zones in the city. The successful movement is centered around a charismatic leader who devotes his/her time and non-material and material resources to attain results. The explanations for non-participation can be found in difficult economical conditions of the majority of the population; low level of civil society; increasing individualization and income inequalities. The findings of this paper also demonstrate that the political and institutional structure is fairly unfavorable for local activists. The community organizations are not supported by the local governmental structures in a substantial way. On the contrary, they are faced, in most of the cases, with the authority’s alienation and confrontation. [From the publication]