Żołnierz koronny w XVII wieku : wybawca i bohater czy ciemiężyciel - w świetle zachowanych rejestrów szkód w księgach grodzkich i ziemskich Rzeczypospolitej

LTJei iki XVII a. vidurio Lenkijos–Lietuvos valstybės karinės pajėgos susidūrė su priešais pasienio regionuose, tai XVII a. viduryje kariniai veiksmai palietė ir centrines jos provincijas. Svarbus šaltinių kompleksas tiriant tuometinių karinių veiksmų pasekmes yra Žečpospolitos miestų ir žemių nuostolių knygos. Lenkijos Karalystės armija XVII amžiuje dažnai būdavo laiku neapmokama, prastai aprūpinta, neretai turėjo veikti maitinama pažadais dėl atlyginimo ir ilgai laukdavo bet kokio apmokėjimo. Karūnos ir Lietuvos kariuomenių konfederacijos 1661–1663 metais reikalavo mokesčių sprendimų, leidžiančių iš dalies grąžinti skolas armijai. Iš nuostolių knygų aiškėja skolų tiek nacionalinėms, tiek užsienio kariuomenėms, kurios tarnavo Karūnai, dydis. Skundai dėl kariškių padarytų nuostolių verčia mus manyti, kad karininkų ir pačių karių drausmė bei moralė buvo žema. Demografiniai nuostoliai ir Tvano laikotarpio padariniai daugiausia yra atsiradę dėl užsienio armijų (Švedijos, Rusijos, Kazokų) veiksmų, tačiau civiliai nukentėjo ir nuo naujai įkurtos Karūnos armijos, kurios nusikaltimus skrupulingai pažymėdavo teismo pareigūnai. Karūnos kareivių žalos registro įrašų patikimumas yra atskiras klausimas, ypač dėl to, kad dėl jų buvo daug protestų. Nukentėjusioji nuo armijos pusė dažnai pervertindavo būsto vertę, taip pat ir kitus nuostolius, kuriuos patyrė, norėdama susigrąžinti bent dalį prarasto turto pinigais. Atskiro tyrimo yra vertas ir klausimas, kiek ilga tarnyba lenkų–lietuvių kariuomenėje padėdavo karininkams įgyti dvarų ar kito nekilnojamojo turto, gerų tarnybos postų ir garbės.Reikšminiai žodžiai: Atlyginimas; Karališkoji armija; Kareiviai; Kariuomenė; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Nuostoliai; Nuostolių registrai; Tvanas; 17 amžius; 17 amžius; Army; Crown army; Damage records; Deluge age; Losses; Remuneration; Salary; Soldiers; The History of XVII c; XVII c.

ENThe Crown army in the seventeenth century was often unpaid, poorly equipped, often worked on credit and waited a long time for any kind of payment. During 1661-1663 the Confederacies called for tax resolutions which enabled partial debt repayment to the army. With that they brought to light the extent of the debt towards the national as well as the foreign armies which served the Crown. The mass complains towards the army during marches, before and after army activities are leading us to consider that discipline and morale was low among the officers as well as the soldiers themselves. Demographic loss as well as the destruction of the Deluge age is mostly the doings of foreign armies, but civilians also suffered from the hands of the newly founded Crown army, whose wrongdoings were scrupulously noted in court books by officials at the time. On the other hand it is also known that the Crown army was also often disadvantaged in many disputes with civilians, which were able to change the Army march routes with strong administrative orders. The reliability of the Crown soldier damage register records is a separate issue, especially due to the fact that there were many protest. The wronged party often overestimated the value of housing, as well as other losses due to the marching army, in order to reclaim at least a part of the property of money lost in the lengthy negotiation process. [From the publication]

• Famine and poverty in the army during the reign of the House of Vasa in the light of reports and diaries / Kamila Woźnica. Historia i świat. 2016, 5, p. 169-190.
• Wydatki na żywność w budżecie domowym żołnierzy polskich i litewskich w połowie XVII wieku / Kamila Woźnica. Roczniki dziejów społecznych i gospodarczych. 2022, 83, p. 261-290.