LTKazimieras Leonas Sapiega (Kazimierz Leon Sapieha, 1609–1656) gyveno palyginus neilgai, tačiau per 47 gyvenimo metus sutelkė didžiulius turtus, vienus didžiausių Abiejų Tautų Respublikoje. Tėvas jam paliko didelį palikimą, vėliau paveldėjo savo tikro brolio, o taip pat įbrolio palikimą. Prie to prisidėjo ir įbrolio žmonos palikimas. Tokie turtai, užtikrinę pastovias pajamas, o taip pat aukštos valstybinės pareigos sudarė sąlygas fundacinei veiklai, ypač sakralinio pobūdžio, nes K. L. Sapiega buvo karštas Katalikų Bažnyčios gynėjas. Iš jo skirtų lėšų buvo pastatyta keliolika šventyklų, iš kurių iki mūsų dienų išliko kelios. Be to, jis baigė statyti ir įrengti tas, kurias fundavo jo tėvas. Straipsnyje bandoma pristatyti labiausiai reprezentacinius sakralinius objektus, susijusius su K. L. Sapiegos asmeniu. Remtasi ne tik publikuotais šaltiniais, bet ir archyviniais, o taip pat iki šiol nepublikuota ikonografine medžiaga. Daugiausiai vietos skiriama kartuzijai Berezoje, t. y. kartuzų vienuolynui, kuris fundatoriaus noru turėjo tapti Sapiegų giminės nekropoliu. Tai buvo viena didžiausių vienuolynų fundacijų ne tik LDK, bet ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje. Straipsnio tekstas papildomas 7 sakralinių statinių unikaliomis iliustracijomis. Būtent ikonografiniai ir architektūriniai K. L. Sapiegos funduotų statinių aspektai šioje publikacijoje yra geriausiai nušviečiami. Taip pat nagrinėjama ir jo pačio atvaizdų ikonografija.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Didikai ir magnatai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mecenatas; Sakralinė architektūra; Sapiega, Kazimieras Leonas; Vienuolynas; Church; Cloistre; Monastery; Noblemen; Patron; Patronage; Sacral architecture; Sapieha, Kazimierz Leon.