Įprastas tikėjimas : religija Punsko krašto žmonių gyvenime

LTStraipsnyje nagrinėjama, ką religija reiškia Punsko krašto žmonėms, ką reiškia jos „įprastumas“. Remiamasi autorės stebėjimais, pusiau struktūrinių, dažnai pereinančių į laisvus pokalbių su žmonėmis medžiaga, surinkta 2005 m. birželio 13–18 d., taip pat skelbta literatūra. Pastebėta, kad religija yra svarbi, tačiau kartu ir įprasta šio krašto žmonių gyvenime. Įprastam tikėjimui būdingas kolektyviškumas, kaimo bendruomeninės praktikos, tikėjimą stiprino etniškumas ir palanki politinė padėtis. Asmens tikėjimas glaudžiai susijęs su šeima bei jos nariais. Tačiau įprastas tikėjimas reiškia ir tai, kad kartais jis trikdomas, taip pat pastebimi jo pokyčiai. Kalbant apie žmonių santykį su religija, pažymėtos sąsajos su teorine Pierre Bourdieu „habitus“ samprata. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinės mažumos; Religija; Šeimos institucija; Asmeninė istorija; Subjektyvios nuostatos; Lenkijos lietuviai; Punsko kraštas; Narional minority; Religion; Family institution; Oral history; Subjectif position.

ENThe article discusses the meaning of religion for people in Punskas land, the meaning of its “conventionality”. It is relied on the author’s observations, the material of semi-structural conversations with people that were often transformed into unstructured conversations, which material was collected on 13 – 18 June 2005, as well as on published literature. It was noted that religion was important, but also conventional in the life of people of this land. Conventional faith is characterised by collectiveness, rural community practices, faith was also reinforced by ethnicity and favourable political situation. A person’s faith is closely related to family and its members. But conventional faith also means that sometimes it is disturbed, changes in it are noticed, too. As for the relationship of people with religion, links to Pierre Bourdieu’s theoretical notion of “habitus” are noted. [From the publication]