LTStraipsnio tikslas yra apibrėžti tuos ypatingus sovietinio laikotarpio bruožus, kurie veikia demokratijos Lietuvoje vertinimus ir su tuo susijusią šiuolaikinės Lietuvos visuomenės piliečio įvaizdžio charakteristiką. Lietuvai 1990 m. atgavus nepriklausomybę visuomeninės normos ėmė keistis, siekimas praturtėti tapo ne tik leidžiamas, bet ir būtinas norint įgyti pripažinimą ir aukštą visuomeninį statusą. Antropologiniai ir etnografiniai tyrimai rodo, kad atsiminimai apie sovietmečio gerbūvį tampa dažnu motyvu apibrėžiant savo santykį su dabartinėmis, neretai komplikuotomis gyvenimo realijomis Lietuvoje. Kaip piliečiai vertina Lietuvos politinę sistemą sovietmečiu ir dabar 2010 m. tyrė Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros darbuotojai, gavę finansinę paramą iš Lietuvos mokslo tarybos. Tuo tikslu buvo vykdoma anketinė apklausa, po to analizuojant gautus rezultatus. Jų apibendrinimai, įskaitant statistinius apklausų duomenis, pateikiami straipsnyje. Tai yra svarbu, nes vien politinio elito tyrimais gauname nepilną politinės kultūros vaizdą. Išaiškėjo, kad dalis apklaustųjų dėl savo buvusios geresnės materialinės padėties sovietinę sistemą vertina kaip labiau demokratinę nei dabartinę Lietuvoje. Valstybės paternalistinis santykių su piliečiais pobūdis, išplaukiantis iš materialinių gėrybių skirstymo Sovietų Sąjungoje, prisidėjo prie pasyvios piliečių laikysenos formavimo. Tačiau ateitis priklauso jaunimui, kuris angažuodamasis politinėje veikloje dabartinę politinę sistemą vertina kaip labiau kokybišką palyginus su ankstesniąja.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Demokratinė sistema; Ekonominė padėtis; Paternalizmas; Politinis pasitikėjimas; Politinė kultūra; Politinė sistema; Socialinis pasitikėjimas; Sovietinis palikimas; Sovietinis periodas; Sovietinis režimas; Sovietinė sistema; Democracy; Democratic system; Economic situation; Paternalism; Political culture; Political system; Political trust; Social trust; Soviet legacy; Soviet period; Soviet regime; Soviet system.