Inne peryferie, inna transformacja

LTDaugelis šiuolaikinių lenkų mano, jog lietuviai yra panašūs į juos. Visgi mokslininkų tyrimai rodo, jog lenkai niekuomet nesuprato naujųjų laikų lietuvių tautinės tapatybės. Straipsnyje tiriami šiandieninės Lietuvos visuomenės ir politikos bruožai. Remiamasi literatūra ir statistiniais duomenimis. XX a. antroje pusėje Lenkijoje ir Lietuvoje egzistavo komunistinė sistema. Tačiau iš šių dviejų valstybių tik Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai. Todėl instituciniu ir kultūriniu požiūriu komunistinės santvarkos įtaka Lenkijai ir Lietuvai buvo skirtinga. XX a. devintame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje prasidėjus politinėms reformoms lietuviai ėmė siekti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Tai ir buvo padaryta 1990 m. XX a. devinto ir dešimto dešimtmečių sandūros permainas Lietuvoje galima apibūdinti tokia schema: palaipsnis komunistinės sistemos atsisakymas, laisvi rinkimai, buvusių komunistų grįžimas į valdžią. Šie procesai pažįstami ir lenkams. Tačiau Lietuvos išskirtinumas tas, kad šaliai atgavus nepriklausomybę itin aktualios tapo sovietizacijos pasekmės lietuvių tautinei tapatybei. Jos išsaugojimą deklaruojantys Lietuvos dešinieji kalba apie įvairius pavojus, tarp kurių ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje galimos pretenzijos į didesnes privilegijas. Tačiau ši baimė nekliudė Lietuvos dešiniesiems palaikyti gerus santykius su Lenkija ir palaikyti Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą. XXI a. pradžioje Lietuvos politikoje išryškėjusios prorusiškos nuotaikos byloja apie tam tikrą visuomeninę tendenciją – antirusiškos traumos nykimą ir polinkį į rusiškąją kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Komunizmas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Politinės tradicijos; Tauta; Tautinis sąjūdis; Transformacija; Visuomenė; Communism; Lithuania; Nation; National movement; Political traditions; Society; Transformation.