Belarusian-Lithuanian border. Between fear and hope: a view from both sides
LTSienos ir pasienio sritys gali tapti labai iškalbingomis socialinių tyrimų vietomis – ypač dabartinėmis sąlygomis, sparčiai augant globalizacijai ir tokiems valstybės ribas peržengiantiems dariniams kaip Europos Sąjunga. Sienos yra tarpvalstybinių tapatybių simboliai. Pasitelkus laisvą naratyvą apie gyvenimą ir „mes“ jausmą, pavyks sukurti apibendrintą pasienio gyventojų įvaizdį ir išryškinti jo specifinius bruožus: vietinį mobilumą, vietinės regioninės savimonės dominavimą prieš valstybinę tapatybę, žmonių savitumą. Šiuo straipsniu mėginama atsakyti į klausimą: kokių pasekmių turi silpstantis teritorinės priklausomybės faktorius, ir kaip jos faktiškai pasireiškia Lietuvos-Baltarusijos pasienyje? Siena, kaip skirtybių rodiklis, turi ir kitokias funkcijas. Vartodami „sienos naratyvą“, autoriai analizuos dvi priešingas funkcijas: „sieną-ribą“ ir „sieną-duris“. Nagrinėjant neformalius šio reiškinio aspektus, straipsnyje sumuojamos jau turimos žinios ir plėtojami nauji būdai suprasti socialinius ir kultūrinius elementus, lemiančius tai, kaip šios sienos yra matomos ir interpretuojamos. Išankstinė prielaida, kuria remiasi Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos pasienio etnokultūrinės padėties teorinė analizė, yra pati pasienio samprata. Kadangi ši koncepcija turi daugybę plotmių, ji gali būti tiriama įvairiais aspektais. „Abiejų šalių žvilgsnis“ į Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos sienas bei pasienius suteikia galimybę išnagrinėti šį klausimą pasitelkiant įvairius filosofinius požiūrius. Pabrėžtina tai, kad šie du žvilgsniai į Lietuvos-Baltarusijos pasienį yra grindžiami skirtingomis teorinėmis pozicijomis. Autoriai tiria pasienių ontologiją ir fenomenologiją, taikydami konstruktyvistinį požiūrį ir atlikdami aprašomąją, naratyvinę tyrimų analizę.Pasitelkiami trijų pagrindinių tipų aprašomieji metodai: stebėjimas, socialinis tyrimas ir apklausa. Greta metodologinių pasienių skirtybių, jų ontologija ir fenomenologija yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Fenomenologinė analizė, kaip sienos yra suvokiamos ir ką jos reiškia pasienio žmonėms, priklauso nuo pačių sienų sampratos, tai yra, jų ontologijos. Europos Sąjungos ir Baltarusijos sienos atvejis sąlygoja dviejų požiūrių būtinybę. Šių požiūrių padedami, autoriai turėjo galimybę analizuoti pasienio gyventojų jausmus, atsidūrusius, jų manymu, „tarp baimės ir vilties“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusijos-Lietuvos pasienis; Deteritorializacija; Paradoksas; Pasienis; Siena; Sienos jausmas; Sienos paradoksas; Sienos samprata; Tapatybė; Belarusian - Lithuanian borderland; Border; Border' paradox; Border' perception; Borderland; Deterritorialization; Feeling of border; Identity; Paradox; Perception of border.
ENBorders are symbols of cross-border identities. This article is an attempt to give an answer to the question: what are the consequences of the weakening factor of territorial belonging and how it in fact realizes in the Lithuanian-Belarusian borderland? Using a "boundary narrative" we analyze border as a marker of division which has different functions. Through a focus on the informal, everyday aspects of this, the article draws together existing knowledge and develops new understandings of the combined social and cultural elements of how these borders are experienced and thought of. "A view from both sides" on the Belarusian-Lithuanian border and borderland gives us possibility to look on this subject using different philosophical approaches. Both authors investigate the ontology and phenomenology of the borders using constructivist approach, descriptive, narrative analysis of studies. These approaches gave us possibility to analyse borderland inhabitants’ feelings that we named "between fear and hope". [From the publication]
