LTStraipsnyje analizuojami skirtingos prieigos prie Romanovų imperijos nacionalinės politikos Lietuvos istoriografijoje. Rusijos politiko vertinimas nemaža dalimi priklausė nuo to kaip buvo suvokimas istorijos subjektas – kaip tauta, valstybė, visuomenė ar kita. Nacionalinės politikos problematika atskleidžiama ją išskaidžius į šiuos klausimus: kaip buvo vertinama Lenkijos (ir ypač Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos) prijungimas prie Rusijos imperijos XVIII a. pab.; kokie faktoriai lėmė Rusijos vidinės politikos kaitą; kaip buvo apibūdinama Rusijos politika šio krašto atžvilgiu, skiriat ypatingą dėmesį tam ar buvo naudojamas terminas „rusifikacija“ ir koks turinys jam suteiktas; kokios buvo šios „nacionalinės politikos“ pasekmės. Rusijos imperijos paveikslas lietuviškoje istoriografijoje kito priklausomai nuo šalies valstybingumo raidos, profesinio istorikų paruošimo bei kitų aplinkybių. Išskirtini trys periodai, kuriem būdinga skirtinga prieiga prie Rusijos nacionalinės politikos problematikos: nuo 1918 iki 1940 m., 1940 (1945) – 1990 m. ir laikotarpis nuo 1990 m.Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperijos politika; Nacionalizmas; Rusifikacija; Policy of Russian Empire; Lithuanian historiography; Nationalism; Rusification.
ENThe article analyses different approaches to the national policy of the Romanov Empire in Lithuania’s historiography. Evaluation of Russia’s policy largely depended on the perception of the subject of history either as a nation, a country, society or other. The subject of national policy is divided into the following questions: attitudes towards the incorporation of Poland (and particularly the Grand Duchy of Lithuania) to the Russian Empire at the end of the 18th century; what factors determined changes in Russia’s domestic policy; how Russia’s policy towards this region was described, focusing on the use of the term “Russification” and its definition; the consequences of this “national policy”. Changes in the picture of the Russian Empire in Lithuanian historiography depended on the development of the country’s statehood, professional training of historians and other circumstances. Different approaches to Russia’s national policy formed in three periods: from 1918 to 1940, 1940 (1945) – 1990 and the period from 1990.