Brolijų dailės užsakymai XVIII a. Vilniuje

LTStraipsnyje analizuojama, kokį vaidmenį suvaidino brolijos kaip dailės užsakovas XVIII a. Vilniaus meno rinkoje. Vilniaus brolijų istorija menkai tyrinėta. Norėdama įvertinti dailės užsakymų mastą, autorė pirmiausia turėjo nustatyti, kiek Vilniuje buvo tokių bendrijų, kokie jų titulai, prie kokių Vilniaus bažnyčių ar koplyčių jos funkcionavo. Atliktas tyrimas atskleidė, kad XVIII a. Vilniuje veikė 56 brolijos. Surinktų duomenų dėka buvo sudaryta Vilniaus brolijų (nurodant titulą ir veikimo vietą) lentelė, kuri informatyviai papildo tekstą ir atveria perspektyvas tolesniems Vilniaus religinių brolijų veiklos tyrimams. Remiantis istoriniais šaltiniais aptarti brolijų dailės užsakymai paliudijo, jog religinės bendrijos savo altorių ir koplyčių apipavidalinimui samdė tokius žymius Vilniaus menininkus, kaip antai: architektus Joną Kristupą Glaubitzą (Johann Christoph Glaubitz), Abraomą Würtznerį (Abraham Würtzner), Pranciškų Hoferį (Franciscus Hofer), skulptorius Hedelius (Johann Hedel, Joseph Hedel), tapytoją Juozapą Jermaševskį (Józef Jermaszewski) ir kt. Nagrinėti šaltiniai atskleidė, kokius darbus brolijoms šie menininkai atliko, kiek už tai gavo atlygio. Pasirėmus Vilniuje veikusių brolijų skaičiumi ir šaltiniais pagrįstais dailininkų samdymo faktais daroma išvada, kad tokios religinės miestiečių organizacijos įnešė svarų indėlį į Vilniaus miesto architektūrinio ir meninio „veido” formavimą. Jos suvaidino nemenką vaidmenį XVIII a. Vilniaus meno rinkoje ir buvo nuolatinės darbo teikėjos Vilniaus dailininkams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Religinės brolijos; Dailės užsakymai; Vilnius; Religiuos brotherhoods; Artistic commissions; Vilnius.

ENThe article analyses the role of the brotherhoods as art patrons in XVIII c. Vilnius. Their history has not so far been largely researched. In order to assess the scale of their art patronage at the time, the author had to establish how many such organisations there were in Vilnius, what their names were, which Vilnius churches and chapels they were associated with. It was found that in XVIII c. Vilnius there were 56 brotherhoods operating. A table was made showing their names and place of operation. This supplements the text and opens up the possibility of further research into the activities of the religious brotherhoods of Vilnius. Other historical sources giving details of art work commissioned by the brotherhoods show that they hired for the beautification of their altars and chapels such distinguished Vilnius artists as: architects Johann Christoph Glaubitz, Abraham Würtzner, Franciscus Hofer; sculptors Johann and Joseph Hedel; painter Józef Jermaszewski; and others. The sources reveal what jobs these artists did for the brotherhoods and how much they were paid for them. When one considers the number of brotherhoods operating in Vilnius and the facts in historical sources about the amount of work they were given, one can conclude that such religious organisations of townspeople made an important contribution to shaping the architectural and artistic “face” of the city of Vilnius. They played a significant role in the cultural marketplace of XVIII c. Vilnius and were a constant source of employment for artists in Vilnius.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History