Bajorijos archyvų gaisrai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
LTXVI a. Lietuvos bajorijos privatūs archyvai nuolat patirdavo įvairias nemažas netektis. Nors dokumentų reikšmė vis didėjo, jų savininkams sunkiai sekėsi fiziškai išsaugoti sukauptus didesnius ar mažesnius raštų rinkinius. Viena svarbiausių archyvus naikinusių priežasčių XVI a. – dažni gaisrai dėl labai įvairių priežasčių, pradedant perkūnija ir baigiant dvarų užpuolimais. Ugnis neretai sunaikindavo pusę ar net daugiau privataus archyvo. Bajorai turėjo galimybę atstatyti sudegusiuose raštuose užfiksuotas jų teises. Pagal nustatytą tvarką reikėdavo pranešti apie gaisrą, tik tuomet pasitelkus liudytojus ir patiems prisiekus, pasirėmus senatimi ar užtarus įtakingiems globėjams, galėjo tikėtis turėtų dokumentų patvirtinimų arba išrašų. Nors tai reikalavo nemažai laiko, pinigų ir, atrodo, įtikinamų įrodymų, siekusiųjų atkurti raštus daugėjo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archyvai; Asmeniniai archyvai; Gaisrai; Bajorai.
ENThe 16th-c. private archives of the Lithuanian nobility were subject to constant losses. Despite the growing importance of documents, the owners struggled to physically preserve larger or smaller collections of papers. One of the key reasons of the archives’ destruction in the 16th c. was frequent fires caused by various factors – from thunder to attacks on manor estates. Fires would often destroy a half or even a larger portion of a private archive. Noblemen had the possibility of restoring their rights set forth in the destroyed documents. Under the established procedure, they were obligated to report a fire and only after that and with the help of witnesses and under a personal oath could expect approval of the lost documents or extracts. Although that required a fairly large amount of time and money, as well as convincing proof, the number of those seeking to have their documents restored was growing.
