Sovietmečio atminties perkūrimas šiuolaikinėje kultūroje
LTŠiuolaikinė kultūra labai ambivalentiška: viena vertus, tai užmaršties kultūra, kuriai apibūdinti gali būti taikomas postistorizmo terminas, apibrėžiantis atminties negalimumą. Įsitraukiama į postmodernistinius žaidimus, tokius kaip Mariaus Ivaškevičiaus romane Žali (2002) ar Sigito Parulskio Tamsa ir partneriai (2012). Kita vertus, tai ir atminties pastangos, kurioms apibrėžti tinka „poatminties“ sąvoka, vis dažniau vartojama šiuolaikinių tekstų tyrimuose. Savo straipsnyje remiuosi būtent šia JAV Kolumbijos universiteto profesorės Mariane Hirsch įtvirtinta sąvoka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Traumos teorija; Atmintis; Poatmintis; Šiuolaikinė kultūra; Literatūra; Trauma theory; Memory; Postmemory; Contemporary culture; Literature.
ENThe concept of “postmemory” helps to describe those contemporary texts which reflect the Soviet past in Lithuania. First of all, the authors of these narratives try to show that the traumatic memory is not forgotten and the history of Lithuania has to be remembered anew. Essential is the fact that the most popular texts were created not by the generation that actually experienced repression and exile, but by younger authors or the so-called second generation who did not experience the Soviet past and knew about it only from the memoirs of their families. Their texts could be described as generalizing the experience of the Soviet past: it is important to show characteristic features and at the same time to verify individual experiences without identifying oneself with characters depicted. Special attention is paid to the plot which becomes very cinematic: external action, vivid psychological characters, and dramatic nature. Turning back to rather recent history and referring to the living memory are characteristic features of new literature and of cinema and theatre alike. In contemporary culture, it is important to rethink the themes that used to be tabos in Soviet Lithuania: what used to be part of exclusively individual or family memory is now being transferred to the national and cultural memory. [From the publication]
- Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
- Lūžio žmogaus problema Vytauto Martinkaus romane Simonija: literatūros etikos aspektas / Kristina Tutlytė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 37 (42), p. 183-194.
- Pokario atminties pasakojimai: laisvės kovų dalyvių atsiminimai / Rita Tūtlytė. Žmogus ir žodis. 2018, 2, p. 4-29.
- Sovietinio režimo reprezentacijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre: kritinės atminties link / Edgaras Klivis. Meno istorija ir kritika. 2012, 8, p. 74-84.
- Гулаговский опыт в культурных нарративах и коллективной идентичности постсоветской Литвы / Чепайтене Р. Вестник археологии, антропологии и этнографии 2021, 2 (53), p. 166-176.
